Šis tyrimas ketvirtadienio vakarą buvo pristatytas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TSPMI). Jį kartu su institutu vykdė Lenkijos Viešųjų reikalų institutas.
Tyrimo metu buvo apklausta tūkstantis lenkų ir 513 lietuvių.
Lenkai jaučia simpatiją lietuviams. Ši simpatija ypač ryški tautinės mažumos grupėje. Kai kurie lietuviai prisipažino nemėgstantys lenkų, tačiau tokių, kurie jaučia simpatiją lenkams, yra daugiau, – teigia tyrimo autoriai.
V.Adamkus: Sunku paaiškinti, kas įvyko
„Abiejų valstybių santykiai šiek tiek sušlubavo. Sušlubavo po dešimties metų, sakyčiau, auksinio bendradarbiavimo, ir sunku net paaiškinti, kas įvyko, kodėl įvyko“, – tvirtino įžanginį žodį taręs kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.
Jo įsitikinimu, įtampa tarp Lietuvos ir Lenkijos kilo dėl to, kad pritrūko dialogo tarp Vyriausybių.
„Jo pritrūko ir žemesniuose sluoksniuose, apskritai tautų bendravime. Tačiau pagerinsime savo santykius, pakelsime juos iki tokio lygio, kokiame jie turi būti tarp dviejų valstybių, turinčių turtingą istorinę praeitį“, – kalbėjo Valdas Adamkus.
Renginyje dalyvavęs diplomatas Antanas Valionis atkreipė dėmesį, kad valdžių nesusikalbėjimas išprovokavo įtampą tarp žmonių, o atkurti buvusią padėtį reikės daugybės laiko.
Lenkijos europarlamentaras Pawelas Zalewskis aiškino, kad jeigu Lietuva leistų lenkams rašyti pavardes lenkiškais rašmenimis ir kabinti dvikalbes lenteles, Lietuvos lenkų rinkimų akcija nebūtų sutelkusi savo rinkėjo ir taip gerai pasirodžiusi rinkimuose.
“Prisiminkime, kad Europos Sąjungoje tapatumo klausimai yra labai svarbūs ir jie laikomi demokratijos sudedamąja dalimi. O kas būtų atsitikę lietuviams tapatumo prasme?", – klausė jis.
Jo nuomone, istorinis konfliktas tarp lietuviškojo ir lenkiškojo tapatumo yra išspręstas.
Pusė lenkų santykius laiko gerais
Tyrimo autoriai teigia, kad nereikia dramatizuoti – iš tiesų lenkų ir lietuvių požiūris vienų į kitus nėra toks blogas, kaip galima būtų pamanyti paskaičius naujienų portalus.
Tyrimą ketvirtadienį pristatęs Lenkijos Viešųjų reikalų instituto vadovas dr. Jacekas Kucharczykis teigė, kad pusė lenkų – 51 proc. – Lenkijos ir Lietuvos santykius laiko gerais. O panašus skaičius lietuvių (48 proc.) – blogais.
Geriausią nuomonę apie lenkus turi lietuviai, gyvenantys Lenkijoje: 70 proc. respondentų atsakė, kad santykiai klostosi gerai, o 45 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos lenkų mano, kad santykiai geri, 46 proc. – kad blogi.
Apie pusė Lietuvos lenkų nesijaučia diskriminuojami
Tyrimo autoriai mano, kad jų darbo vaisius leidžia suabejoti paplitusiomis nuomonėmis apie lietuvių ir lenkų santykius.
Pavyzdžiui, į klausimą, ar Lenkija yra grėsmė Lietuvai, teigiamai atsakė tik 14 proc. respondentų lietuvių ir tik šiek tiek daugiau lenkų.
„Lenkai jaučia simpatiją lietuviams. Ši simpatija ypač ryški tautinės mažumos grupėje. Kai kurie lietuviai prisipažino nemėgstantys lenkų, tačiau tokių, kurie jaučia simpatiją lenkams, yra daugiau“, – teigiama tyrimo išvadose.
Vyrauja nuomonė, kad žmonės nori, jog politikai atkakliai gintų savo tautinės mažumos interesus, tačiau didžioji dalis apklaustųjų laikosi nuomonės, kad Lietuva ir Lenkija turi stengtis bendradarbiauti ir ieškoti kompromisų.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Lenkijos lietuviai yra įsitikinę, kad jų teisės šioje šalyje yra užtikrintos, o su teiginiu, kad lenkų tautinės mažumos Lietuvoje teisės yra laužomos, dažniau sutinka Lenkijoje gyvenantys respondentai nei patys Lietuvos lenkai.
40 proc. Lietuvos lenkų mano, kad jų teisės yra užtikrintos, kitaip tariant, apie pusė Lietuvos lenkų nesijaučia diskriminuojami.
„Pateikti duomenys neatleidžia Lietuvos valdžios nuo atsakomybės užtikrinti tinkamas lenkų mažumos teises ir atsižvelgti į jos poreikius. Vis dar kas penktas Lietuvos lenkas teigia, kad asmeniškai susidūrė su diskriminacija – tai reikšmingi duomenys. Belieka tikėtis, kad pastarojo meto Lietuvos politikų gestai bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos dalyvavimas valdančiojoje koalicijoje čia gali tik padėti“, – teigia tyrimo autoriai.
