„Visada stengiamės remtis duomenimis, todėl norėdami išsiaiškinti, kokiais dar būdais galima paskatinti vilniečius apsaugoti save nuo viruso, užsakėme šį reprezentatyvų tyrimą. Esminės įžvalgos pirmiausia dvi – griežtos arba „baudimo“ priemonės yra veiksmingos, kad ir kaip joms prieštarautų vengiantys skiepų. O kita kryptis, kuri Lietuvoje mažiau bandoma ir kuri galėtų pridėti keletą procentų vilniečių prie paskiepytų grupės –tai įvairūs paskatinimai ir dovanėlės už skiepus“, – teigia Vilniaus vakcinacijos koordinatorius Kipras Krasauskas.
Pasak jo, tokios priemonės vis dar galėtų būti svarstomos, tačiau tam reikia plataus politinio sutarimo ir atitinkamų finansų.
„Ką jau pradėjome pirmiausia – didesnis šeimos gydytojų paskatinimas dirbant su vakcinacija, kadangi apklausa parodė, kad pažįstamų gydytojų nuomonė yra viena svarbiausių apsisprendžiant dėl skiepo“, – sako K.Krasauskas.
Nepasitikintys arba sąmokslo teorijų šalininkai
Nepasitikintys skiepais sudaro apie trečdalį apklaustųjų. Didesnė dalis (22 proc.) šios grupės mano, kad skiepai sukurti per greitai ir todėl yra rizikingi. Kita dalis (14 proc.) yra įsitikinę, kad geriau persirgti ir tokiu būdu įgyti imunitetą.
Kita didelė grupė – įvairių „sąmokslų teorijų“ šalininkai, kurių yra ketvirtadalis. Pastarieji galvoja, kad skiepai yra kenksmingi, tačiau ši informacija slepiama (17 proc.), arba yra įsitikinę, kad virusas ir skiepai yra didelė žmonijos apgaulė (9 proc.).
Kas dešimtas (11 proc.) nepasiskiepijęs ir neturintis imuniteto pasitiki savo sveikata ir tikisi lengvai persirgti COVID-19. Dėl sveikatos priežasčių ir gydytojų rekomendacijų skiepytis negali 4 proc. apklaustųjų.
Dalis žada skiepytis vėliau
Kas dešimtas iki šiol nepasiskiepijęs vilnietis žada tai padaryti vėliau – jie arba neturėjo tam laiko, arba nematė būtinybės tai daryti vasarą, kai epidemija buvo atslūgusi. 7 proc. apklaustųjų teigia, kad nepasiskiepijo, nes jiems iki šiol trūksta informacijos apie skiepų naudą.
Ir vos vienas procentas apklaustųjų teigia, kad skiepams sutrukdė techninės kliūtys – nebuvo patogu atvykti į vakcinacijos centrą, todėl jie laukia, kada tai bus galima padaryti arčiau namų.
„Šis rodiklis patvirtina Vilniaus sprendimą plėsti vakcinacijos tinklą, tam pritaikyti ir skiepobusus – skiepui pakanka pusvalandžio ar valandos, todėl skiepų pasiekiamumas nebėra jokia problema“, – teigia Vilniaus vakcinacijos koordinatorius.
Nuomonę formuoja pažįstami medikai ir artimieji
Paklausti, kuriais šaltiniais pasitiki labiausiai norėdami sužinoti apie skiepus, vilniečiai pirmiausiai išskyrė pažįstamus medikus (53 proc.) bei draugus ir artimuosius (44 proc.). Trečioji daugiausiai pasitikėjimo sulaukianti grupė – šeimos gydytojai (25 proc.). Toliau vardinti – Vakarų žiniasklaida (24 proc.), Lietuvos žiniasklaida (23 proc.), socialiniai tinklai (20 proc.) bei Rusijos (7 proc.) ir Lenkijos (2 proc.) žiniasklaida.
Tyrimas parodė, kad pažįstamų medikų nuomone ir patarimais labiau linkusios pasitikėti moterys ir vidutinių pajamų (500-700 Eur) respondentai.
Nors apklausa draugus ir artimuosius priskyrė vienam patikimiausių informacijos šaltinių, kuriais remiasi skiepų priešininkai, tačiau tikėtina, kad bendraminčių ratas formuojasi pagal interesus ar „tikimas“ tiesas, o ne šeiminius ar artimų draugų principus – nepasiskiepijusiųjų artimoje aplinkoje dažniausiai yra tiek pasiskiepijusių, tiek to nepadariusių.
Tai, kad dauguma jų artimos aplinkos žmonių pasiskiepijo, dažniau teigė 25–34 metų respondentai. Kad pasiskiepijo maždaug pusė jų artimųjų rato, dažniau sakė 18-44 metų apklaustieji. O daugiau nepasiskiepijusių savo aplinkoje labiausiai įvardijo vyresni nei 45 metų ir vidurinio išsimokslinimo respondentai.
Botagas šiek tiek efektyvesnis nei pyragas
Tyrimas taip pat nustatė, kas paskatintų vilniečius skiepytis. Vertinant priemonių paletę, kurią valdžia gali panaudoti, siekdama didinti skiepijimo aktyvumą, efektyvesnėmis laikytinos „baudžiamosios“, o ne „skatinančios“ priemonės. Svarbu pabrėžti, kad ši apklausa buvo daryta rugpjūčio gale – dar prieš galimybių paso platesnį taikymą – todėl kai kurie atsakymai dabar jau patvirtina apie šio reikalavimo efektyvumą.
Paklausti, kokios paskatinimo priemonės juos atvestų iki vakcinacijos punkto, 13 proc. neskiepytų vilniečių pirmiausiai išskyrė tai, ką Lietuvoje leidžia galimybių pasas – galimybes laisvai keliauti, lankytis kultūros vietose, maitinimo įstaigose, sporto klubuose. Šią priemonę dažniau įvardino jaunesnė auditorija – 25-44 m. amžiaus.
Kas dešimtą (11 proc.) iki šiol nevakcinuotą vilnietį skiepytis paskatintų loterijos su kelių šimtų eurų ar didesniais vertės prizais. Panaši dalis (9 proc.) nuomonę dėl skiepo pakeistų gavę 10-20 eurų vertės kuponą.
8 proc. apklaustųjų teigia, kad skiepytis paskatintų galimybė vakciną gauti prie pat namų be jokios registracijos. Kitą panašaus dydžio respondentų grupę (7 proc.) skiepytis paskatintų žinia, kad vakcina ateityje taps mokama. Mažomis dovanėlėmis susiviliotų 4 proc. apklaustųjų, o galimybė vaikams išvengti nuotolinio mokymosi skiepytis paskatintų 3 proc. respondentų.
Tačiau net pusė apklaustųjų (47 proc.) teigė, kad jų nuomonės dėl skiepų nepakeis jokios skatinamosios priemonės.
Iš „baudžiamųjų“ priemonių apie skiepus labiausiai priverstų pagalvoti reikalavimas kultūros, pasilinksminimo ir maitinimo įstaigose turėti skiepų pažymėjimą (31 proc.) – tai, kas ir įvesta nuo šio rugsėjo. Ši tema pasirodė aktualesnė jaunesniems (18-34 m.) vilniečiams. Tuo tarpu 29 proc. apklaustųjų – daugiausiai vyresni nei 65 m. – teigė, kad skiepytis paskatintų žinojimas, jog esant dideliam krūviui gydymo įstaigose prioritetas suteikiamas pasiskiepijusiems.
Trečioje vietoje pagal „baudžiamąsias“ priemones liko draudimas judėti tarp savivaldybių nepasiskiepijus (26 proc. respondentų), toliau – galimybė darbdaviui atleisti nepasiskiepijusį asmenį (23 proc.) ir apribota galimybė gauti nedarbingumo išmoką (18 proc.).
Kaip atrodo skiepų priešininkų portretai?
Apibendrinant šį tyrimą, galima išskirti keturias vilniečių, nenorinčių skiepytis, grupes.
Pirmoji gausiausia – nepasitikintys skiepais (36 proc. respondentų). Tai dažniau jaunesni nei 55 m. asmenys, besiremiantys draugų, artimųjų, Vakarų žiniasklaidos ir soc. tinklų nuomone.
Antroji grupė – sąmokslų šalininkai (26 proc.). Tai daugiau jaunesnio amžiaus grupė, tačiau dažnai žemesnio išsilavinimo. Jie pasitiki artimos aplinkos ir pažįstamų medikų patarimai, bet skeptiškiau žiūri į šeimos gydytojus.
Trečioji grupė – laukiantieji (8 proc.), dėl vienokių ar kitokių priežasčių dar nepasiskiepiję, bet neatmetantys tokio sprendimo. Tai vidutinio ir vyresnio amžiaus asmenys, dažniau – moterys. Pasitiki artimųjų nuomone, Vakarų žiniasklaida ir soc. tinklais. Šią grupę šiek tiek labiau nei kitas skiepytis galėtų paskatinti darbdaviui suteikta galimybę atleisti iš darbo nepasiskiepijusius darbuotojus.
Ir ketvirtoji grupė – nebijantys COVID-19 (11 proc.), manantys, kad lengvai persirgtų. Dažniausiai tai jaunesni (18-24 m.) asmenys, kuriuos labiau nei kitus baugina draudimas be skiepo judėti tarp savivaldybių.
Šį tyrimą Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu rugpjūčio pabaigoje atliko viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Telefonu bei internetu apklausta 1012 nuo COVID-19 nepasiskiepijusių vilniečių. Išsami tyrimo ataskaita – https://bit.ly/vilnieciutyrimas.
