Be to, pačioje apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje sistemoje trūksta aiškių gairių, kaip moterims su negalia turėtų būti teikiama specializuota kompleksinė pagalba.
Tarnybos atstovai – Teisės grupės l. e. p. vadovė Audronė Daukšaitė-Timpė ir vyresnysis patarėjas Karolis Čepas – atliko išsamią tarptautinės ir nacionalinės teisės, reglamentuojančios apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje mechanizmą, analizę.
Tyrimas atskleidė, kad Europoje suprantama, jog moterys su negalia atsiduria gana didelėje rizikoje patirti smurtą, tačiau trūksta išsamių teisinių standartų, kaip šias moteris tinkamai apsaugoti. Tyrime „Moterų su negalia apsauga nuo smurto artimoje aplinkoje: Lietuvos ir tarptautinės teisės analizė“ siūloma:
· Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme įtvirtinti smurto dėl lyties sąvoką, moteris su negalia įvardyti kaip pažeidžiamą grupę.
· Svarstyti priemones, padėsiančias užtikrinti asmenų apsaugą nuo smurto globos institucijose.
· Sukurti aiškesnes gaires, kaip teikti specializuotą kompleksinę pagalbą atsižvelgiant į skirtingas negalios formas. Minėtame įstatyme yra numatytas reikalavimas asmenims su negalia paslaugas teikti jiems tinkamu būdu, tačiau Lietuvos teisinėje sistemoje trūksta konkretumo, kaip šią nuostatą kokybiškai įgyvendinti.
· Stiprinti specializuotos kompleksinės pagalbos centrų tinklą: skirti tinkamą finansavimą, kad administracijos galėtų užtikrinti kokybišką paslaugų prieinamumą asmenims su įvairiomis negaliomis.
· Numatyti konkretesnes gaires, kaip teisėsaugos pareigūnai turėtų reaguoti į smurto artimoje aplinkoje atvejus, kai jie susiję su asmenimis su negalia.
· Numatyti pareigą rinkti informaciją apie negalios aspektą, kai asmenys susiduria su smurtu artimoje aplinkoje. Valstybei taip pat rekomenduotina remti ir skatinti tyrimus, kuriais būtų aiškinamasis smurto prieš moteris su negalia mastas.
· Detalizuoti nukentėjusių asmenų su negalia teises užtikrinant, kad jie ir jos būtų įgalinti tiesiogiai ir visavertiškai (prireikus gaudami tinkamą pagalbą) dalyvauti baudžiamajame procese.
· Inicijuoti teisinę diskusiją dėl psichologinio smurto apibrėžimo ir kriminalizavimo, ekonominį smurtą reglamentuoti kaip atskirą smurto artimoje aplinkoje formą.
· Svarstyti galimybę apriboti susitaikymo instituto taikymą smurto artimoje aplinkoje atvejais.
· Ratifikuoti Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.
A.Daukšaitė-Timpė atkreipia dėmesį, kad moterys su negalia dažnai susiduria su socialine izoliacija, galinčia sukurti sąlygas smurtui. „Norint didinti saugumą, privalu užtikrinti šių moterų savarankiškumą. Pirmiausia tai turėtų būti daroma gerinant švietimo ir užimtumo prieinamumą, stiprinant galimybes dalyvauti visuomeniniame gyvenime“, – sako ji.
K.Čepas priduria, jog organizuojant pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje tikslinga atsižvelgti į tai, jog individualūs žmonių poreikiai yra labai skirtingi. „Pavyzdžiui, moterys su negalia gali susidurti su labai specifinėmis smurto formomis, todėl specialistams ir specialistėms reikėtų suteikti kuo daugiau žinių ir įrankių, kaip šį smurtą atpažinti ir suteikti kokybišką pagalbą“, – teigia jis.
