Prašo susiaurinti tyrimo apimtį
Naujasis TBT vyriausiasis prokuroras Karimas Chanas šią savaitę pranešė paprašęs teisėjų atnaujinti tyrimą, kuris pernai kovą buvo sustabdytas Afganistano vyriausybės prašymu, kai ji nurodė sieksianti karo nusikaltimus tirti pati.
Tokio sprendimo prokuroras ėmėsi po to, kai Talibanas nuvertė Afganistano valdžią ir perėmė šalies kontrolę. Anot prokuroro, pasikeitus valdžiai nebeliko perspektyvų, kad pati šalis galės įvykdyti veiksmingą tyrimą.
Prašydamas skubos tvarka atnaujinti tyrimą, prokuroras taip pat nurodė nusprendęs susiaurinti jo apimtį. Pasak K.Chano, tai jis padarė įvertinęs ribotus teismo išteklius bei numanomų Talibano ir „Islamo valstybės“ grupuotės nusikaltimų sunkumą, mastą bei tęstinį pobūdį.
„Dėl to nusprendžiau sutelkti savo biuro tyrimą Afganistane į nusikaltimus, kaip įtariama, įvykdytus Talibano ir „Chorasano islamo valstybės“, taip pat nebelaikyti prioritetu kitų šio tyrimų aspektų“, – rašo vyriausiasis prokuroras.
Susiaurinus tyrimo apimtį, jame nebūtų tiriami nei galimi JAV pajėgų įvykdyti nusikaltimai, nei CŽV nusižengimai slaptuosiuose kalėjimuose kitose šalyse.
E.Leonaitė: JAV veiksmų tyrimas bus pasyvus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoja Erika Leonaitė pabrėžė, kad nors šis sprendimas ir reiškia, kad tyrimas dėl įtariamų JAV pajėgų nusikaltimų bus pasyvus, o ne proaktyvus, tačiau Lietuvos pareigos tirti slaptojo kalėjimo atsiradimo aplinkybes jis nepanaikina.
„Lietuvos pareiga nagrinėti tai, kaip pas mus viskas įvyko, kad atsirado slaptasis kalėjimas išlieka nepriklausomai nuo Baudžiamojo Teismo prokuroro sprendimo“, – teigė ji.
Anot E.Leonaitės, tirti spėjamo CŽV kalėjimo veikimą Lietuvoje įpareigoja ir Europos Žmogaus Teisių Teismų sprendimas byloje dėl Abu Zubaydah kalinimo. Jame nurodoma išaiškinti visas aplinkybes, nustatyti visus veikusius asmenis ir, jei yra pagrindas, taikyti jiems atsakomybę.
Už šio sprendimo vykdymą Lietuva periodiškai privalo atsiskaityti Europos Tarybos ministrų komitetui.
„Aišku, tai nėra Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, bet ta atskaitomybė yra ir, aišku, galima kalbėti ir apie tam tikras reputacines pasekmes, jei tų rezultatų nėra“, – pažymėjo TSPMI dėstytoja.
E.Leonaitė sutiko, kad jei Teismas patvirtins prokuroro prašymą, tai reikš, kad tiriama bus tik Talibano ir IS-K veikla, o JAV ir buvusios Afganistano valdžios veiklos įrodymai bus tik išsaugojami, tačiau netiriami.
„Jie formaliai lieka, bet, aišku, realiai, tarsi yra užmigdoma toje dalyje byla“, – pabrėžė ji.
Tuo metu Mykolo Romerio universitete tarptautinę humanitarinę teisę dėstančio Justino Žilinsko teigimu, kol kas šis pranešimas jokios įtakos Lietuvai ar pačiam tyrimui neturi.
-
Vyriausybė Strasbūro teismui pateikė poziciją dėl antrosios CŽV kalėjimo bylos
-
Vieta, kur Lietuvoje galimai veikė CŽV kalėjimas, vis dar paslėpta nuo visuomenės akių
-
Lietuva pasiruošusi bendradarbiauti tarptautiniame tyrime dėl CŽV kalėjimų
-
„Netflix“ filme – buvusio JAV pareigūno liudijimas apie Lietuvoje kalintą Abu Zubaydah'ą
„Lietuvai šiuo momentu tai nieko nereiškia. Visiškai nesikeičia Lietuvos situacija, nes prokuroras bet kada gali vėl pradėti gilintis į tą kitą tyrimo kryptį“, – ketvirtadienį 15min sakė jis.
„Čia yra dar tik prokuroro kreipimasis, ką pasakys teismo kolegija, kuri prižiūri šitą tyrimą, dar neaišku“, – pabrėžė J.Žilinskas.
Anot profesoriaus, teismas gali ir netenkinti prokuroro prašymo bei įpareigoti jį vykdyti visos apimties tyrimą ar apskritai neleisti tyrimo kol kas atnaujinti.
JAV tyrimui priešinasi
Abu 15min kalbinti ekspertai atkreipė dėmesį, kad JAV Hagos teismo tyrimui priešinosi nuo pat pradžių.
„Apskritai JAV laikosi labai griežtos nuostatos prieš šitą teismą ir laikosi požiūrio, kad jokie tyrimai Jungtinių Valstijų atžvilgiu negali ir neturi būti vykdomi“, – teigė J.Žilinskas.
Anot E.Leonaitės, tokios pozicijos laikėsi ir iki Talibano Afganistaną valdžiusi vyriausybė. Tokį požiūrį ji galėjo demonstruoti ir dėl to, kad buvo JAV sąjungininkė.
Net jeigu ji ir būtų vykdžiusi tyrimo veiksmus, jei surinkta medžiaga Hagos teismo iki šiol nepasiekė, kyla klausimų, ar pasieks dabar, kai valdžią perėmė Talibanas, į kurio įtariamus nusikaltimus nuo šiol ir turėtų būti koncentruojamasi, sako TSPMI dėstytoja.
„Klausimas, kiek bendradarbiavimo turės su dabartine Talibano vyriausybe (...) perspektyvų nematyčiau labai šviesių“, – pažymėjo ji.
CŽV kalėjimai galėjo būti keliose šalyse
Beveik prieš penkerius metus K.Chano pirmtakės Fatou Bensoudos pateiktoje pirminėje ataskaitoje buvo teigiama, kad slapti CŽV kalėjimai galėjo veikti Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje.
„Atrodo, kad CŽV nariai mažiausiai 27 sulaikytiems asmenims taikė kankinimus, žiaurų elgesį, asmeninio orumo pažeidimus ir/arba žaginimus Afganistano teritorijoje arba kitose (Tarptautinio baudžiamojo teismo) statuto valstybėse narėse (konkrečiai – Lenkijoje, Rumunijoje ir Lietuvoje) nuo 2002 metų gruodžio iki 2008 metų kovo. Dauguma šių pažeidimų, kaip įtariama, buvo įvykdyti 2003–2004 metais“, – rašoma dokumente.
Į Hagos teismą, prašydama pradėti tyrimą, F.Bensouda kreipėsi 2017 metais, o pernai apeliacinės grandies teisėjai patvirtino, kad tyrimas gali būti vykdomas.
Toks sprendimas buvo įsiutinęs tuometinį JAV prezidentą Donaldą Trumpą, o jo administracija F.Bensoudai įvedė finansines sankcijas ir panaikino išduotą vizą. JAV tuomet teigė, kad bet kokie tyrimo veiksmai būtų neteisėti bei nepagrįsti.
Šias sankcijas šiemet panaikino tik naujai išrinktojo prezidento Joe Bideno administracija.
Lietuvoje tyrimas tebetęsiamas
Manoma, kad Lietuvoje kalėjimas veikė maždaug 15 kilometrų atstumu nuo sostinės nutolusiuose Antaviliuose. Tuo metu Lietuvos Vyriausybė tikina, kad Antaviliuose buvo įkurtas žvalgybos paramos centras, o ne slaptas kalėjimas.
2014 metais JAV Senatas paskelbė ataskaitą apie slaptus Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) įkalinimo centrus. Joje minimas ir „violetiniu“ vadinamas centras, veikęs 2005–2006 metais. Žmogaus teisių gynėjai mano, kad būtent šis centras ir veikė Vilniaus apylinkėse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2018 metų gegužę paskelbė, kad Lietuvoje 2005–2006 metais veikė slaptas CŽV kalėjimas įtariamiesiems terorizmu laikyti ir įpareigojo išmokėti 130 tūkst. eurų kompensaciją Saudo Arabijoje gimusiam palestiniečiui Abu Zubaydah.
Strasbūro teisme šiuo metu nagrinėjama ir antra byla, kurioje skundą Lietuvai dėl neteisėto kalinimo slaptame amerikiečių kalėjime Lietuvoje yra pateikęs Saudo Arabijos pilietis Mustafa al Hawsawis.
Generalinė prokuratūra nuo 2018 metų lapkričio atlieka ikiteisminį tyrimą dėl galimo tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis. Kaip 15min informavo prokuratūros atstovė Elena Martinonienė, tyrimas yra tebetęsiamas, įtarimai jame dar niekam nėra pareikšti.
Teisingumo ministrės atstovė Rasa Laurinavičiūtė-Vaisbrodė 15min teigė, kad kol kas iš Hagos teismo nėra gauta jokios oficialios informacijos dėl tyrimo apimties susiaurinimo, nesulaukta ir jokių prašymų.
Pernai pavasarį, tarptautiniams tyrėjams paskelbus apie darbo pradžią, tiek ministerija, tiek prokuratūra sakė esančios pasiruošusios bendradarbiauti su TBT, tačiau nuo to laiko į Lietuvos institucijas nebuvo kreiptasi.
