Komisijos posėdyje nedalyvavo opozicijos atstovai, boikotuojantys, jų manymu, tyrimą, kuriuo buvo iškelti neteisingi prioritetai.
Valstiečių-žaliųjų atstovė Agnė Širinskienė teigė, kad rašant išvadą kyla problema dėl skirtingų programų pirkimų būdų ir jų priežiūros. Didelės apimties technikos pirkimus prižiūri atsakingos valstybės tarnybos, tačiau „minkštieji“, kūrybiniai – palikti pačios LRT priežiūrai.
„Išorinės kontrolės būtinumo klausimas labai svarbus. Rašant išvadas kyla klausimas, kas turėtų būti su tuo išoriniu kontroliuotoju“, – teigė Seimo narė, siūlydama Viešųjų pirkimų tarnybai imtis visų LRT programų pirkimų patikros.
Stebėjosi griežtumu
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė teigė, kad Kultūros ministerijos parengtas siūlymas buvo pakankamai griežtas.
„Daug sprendimų, daug proceso dalių buvo tiesiog nuorodos į viešuosius pirkimus“, – primindama, kad audiovizualinės produkcijos pirkimas anksčiau nebuvo kontroliuojamas.
„Šiuo atveju mes pasirinkome griežtinimo kelią“, – pastebėjo ji.
D.Vilytės teigimu, jos vadovaujama VPT galėtų perimti kontrolę, pasinaudojant LRT vidaus finansinės kontrolės mechanizmų keitimu.
„Ji neveikė, bet gal pasikeitus administracijai pradės veikt“, – sukeldama posėdžio dalyvių juoką pakomentavo VPT direktorė.
„Gal reikėtų palikti šitą LRT“, – apie programų pirkimo kontrolės mechanizmą kalbėjo D.Vilytė.
„Jeigu atsitiks taip, kad administracija bus tokia, kad vėl nebus noro kažką daryti, tai mes vėl atsidursime nekontroliuojamoje situacijoje“, – atsakė A.Širinskienė, pabrėždama, kad LRT Taryba jau ketverius metus nesikreipė dėl patikrinimų, ir situacija pasikeitė tik Seimui ėmusis atskiro tyrimo.
Norėtų daugiau LRT atsakomybės
D.Vilytė pastebėjo, kad LRT turi ir audito, ir komisijos, ir tarybos kontrolę, tad šios institucijos ir turi užtikrinti skaidrumą.
„Klausimas, ar jis neveikia... Jei taip, tai tada gal reiktų pažiūrėti ten“, – svarstė ji.
A.Širinskienė piktinosi, kad kai kurios sutartys pasirašytos dar prieš viešuosius pirkimus. „Galima įžiūrėti ir dokumentų klastojimų požymius... O dabar nėra institucijos, kuri galėtų tokius atvejus prižiūrėti. Atrodo, kad lieka vienas atvejis – kreiptis į prokuratūrą dėl galimų dokumentų klastojimų“, – aiškino valstiečių žaliųjų atstovė.
D.Vilytė siūlė lygiuotis į Vakarų valstybes ir ieškoti balanso tarp pakankamos kontrolės ir pasitikėjimo atskiromis institucijomis bei piliečiais.
„Jau džiaugiausi, kad šitas teisės aktas atitolo nuo viešųjų pirkimų ir sustruktūrizavo tvarką“, – atsiduso D.Vilytė, nepalaikydama idėjos priskirti jos tarnybai naujas užduotis.
A.Širinskienę tramdė ir STT atstovas
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovas Audrius Bereišis teigė, kad Kultūros ministerija atsižvelgė į daugumą jų siūlymų. A.Širinskienę jis ramino, kad net ir griežčiausia kontrolė neduos idealių rezultatų.
„Mes galvojome apie išorės kontrolės stiprinimą, bet tokios griežtos pastabos šiam dalykui neteikėme“, – pripažino jis.
„Labai svarbu pusiausvyra. Reiktų šitoje vietoje neperlenkti lazdos ir nepadaryti žalos. Tas išorinės kontrolės padidinimas gali sukelti daugiau nemalonumų. Kultūros sektoriuje tokie pakeitimai yra itin jautrūs“, – sakė A.Bereišis.
Jis pabrėžė, kad rizikos faktorių bus net ir su puikiausiu reguliavimu, tad tikėtis absoliučios kontrolės ir jos rezultatų nereikėtų.
„Turėtum patarti vadovams, ką jie turėtų žiūrėti, kad kurtų korupcijai atsparią aplinką“, – siūlė STT atstovas.
A.Bereišis teigė, kad naujosios LRT administracijos veikla kol kas neuždirbo jai jokių skundų, pabrėždamas, jog šį darbą tik pradėjo, tad galutinį vertinimą bus galima teikti tik sulaukus jų atliktų pirkimų ir kitų veiksmų.
