Seimo NSGK atliekamą tyrimą L.Kasčiūnas siekia papildyti punktu, numatančiu, kad taip pat būtų aiškinamasi, kokį poveikį valdančiajai koalicijai daro interesų grupės, kurios turėdamos akivaizdžių ryšių su trečiųjų valstybių politikais, verslininkais bei interesų Lietuvos strateginiuose sektoriuose, kurie nesuderinami su nacionalinio saugumo interesais, finansuoja kai kurias Lietuvos valdančiąją daugumą sudarančias politines partijas ir/arba joms priklausančius ir su jomis siejamus politikus.
L.Kasčiūnas aiškino, kad jeigu jau užsibrėžta ištirti Rusijos įtaką, tą reikia daryti kompleksiškai.
„Su ponia I.Rozova, Rusų aljansu matome tik vieną dėlionę didžiajame paveiksle. Daugiau tokią galbūt politinę įtaką per vieną iš politinių jėgų. Bet turime nepamesti platesnio vaizdo. Ypač – šiais metais, kai mes pamatėme daug įvairių klausimų keliančių situacijų. Pavyzdžiui, dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kur vienai kompanijai buvo išduotas leidimas plėstis. Tuo metu, kai prieš dvejus metus galiojo išvada, kad tai yra saugumo neatitinkantis investuotojas. Dabar staiga tas leidimas yra peržaidžiamas. Natūralu, kyla klausimų. Po to dar sužinai, kad savivaldybių rinkimuose buvo paaukota 43 tūkstančiai“, – komentavo Seimo NSGK vicepirmininkas.
Su ponia I.Rozova, Rusų aljansu matome tik vieną dėlionę didžiajame paveiksle.
Toks paveikslas, pasak L.Kasčiūno, kelia klausimą, ar yra kas nors iš trečiųjų šalių, kas galėtų per tai veikti.
„Aišku, Lietuvos-Lenkijos dujotiekio projektas. Ir reikia kalbėti apie mūsų politikų, turinčių verslą Rusijoje arba kontraktus su Rusijos įmonėmis, atsparumą išorinėms grėsmėms. Natūralu, kad kalbame ir apie tai“, – sakė jis.
Bendravo su Rusijos diplomatais
Iniciatyva atlikti parlamentinį tyrimą dėl I.Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais kilo, kai paaiškėjo, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis gavo VSD pažymą apie parlamentarę.
Joje rekomenduota neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.
Dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.
Parlamentarė I.Rozova laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti.
Seimo NSGK taip pat pavesta atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I.Rozovą, veiksmų.
Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I.Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę parlamentarai.
