Kaip BNS sakė Tytuvėnų bažnyčios klebonas Rimantas Žaromskis, statybininkai darbus atliko 2011-aisiais – prieš pasirašant sutartį esą buvo gautas žodinis Kelmės rajono politikų pažadas, kad šarvojimo salei įrengti parapijos namuose pinigų skirs Kelmės savivaldybė.
Prieš pasirašant sutartį esą buvo gautas žodinis Kelmės rajono politikų pažadas, kad šarvojimo salei įrengti parapijos namuose pinigų skirs Kelmės savivaldybė.
„Iki tol Tytuvėnai neturėjo šarvojimui skirtų patalpų – šarvojama buvo vienos moters namo verandoje, senoje parduotuvėje. Radome šalia vienuolyno parapijos pastatą, nusprendėme įrengti salę. Savivaldybė skyrė 15 tūkst. litų parengti projektui, tada buvo žodinis pritarimas iš savivaldybės pusės, kad finansavimas bus. Bet valdžia pasikeitė ir tie pasakymai nuplaukė – kadangi nebuvo jokių sutarčių, rašytinių garantijų, taip ir liko“, – sakė R.Žaromskis.
Anot jo, bažnyčia patalpas pagal panaudos sutartį perdavė valdyti bendruomenei, kad sudarytų teisines galimybes savivaldybei skirti lėšų. Bendruomenė ir bažnyčia pati surinko apie 31 tūkst. litų – pinigai panaudoti baldams pirkti, tačiau vien statybinių darbų sąmata viršijo 200 tūkst. litų.
Pasak klebono, bendruomenė neturi jokios galimybės pati sumokėti 170 tūkst. litų skolą, o savivaldybė pažadų netesėjo ir pinigų neskyrė.
„Nežinau, kaip bendruomenė dabar tai padarys – pastatas yra parapijos, ne bendruomenės nuosavybė, jie turto jokio neturi. Mums išsigelbėjimas būtų, jei savivaldybė padėtų per kažkurį laiką išsimokėti, bet savivaldybė ir teisme pareiškė, kad neranda juridinio pagrindo skirti pinigų“, – sakė jis.
Pasak klebono, bendruomenė neturi jokios galimybės pati sumokėti 170 tūkst. litų skolą, o savivaldybė pažadų netesėjo ir pinigų neskyrė.
Klebonas taip pat patvirtino, kad bendrovė „Račkausko agrotech“ sėkmingai įgyvendina kitus projektus, tvarko Tytuvėnų vienuolyno ansamblį, tad ši nesumokama skola grėsmės bendrovės veiklos tęstinumui nekelia.
Kelmės savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė patvirtino, jog žodiniai politikų pažadai skirti lėšų buvo duoti dar 2011-aisiais, tačiau atėjus laikui juos įgyvendinti tam esą pasipriešino savivaldybės kontrolierė.
„Buvo mūsų Kontrolės ir audito tarnybos kontrolierės išvada, kad svetimiems pastatams savivaldybė skirti lėšų negali, o pastatas priklauso bažnyčiai. Vadovaujantis šia išvada, finansavimas nebeskiriamas, nes jis pažeistų galiojančius teisės aktus“, – sakė ji.
Anot I.Sirusienės, bandyta ieškoti kitų teisinių būdų padėti bendruomenei, tačiau jų nei savivaldybės teisininkai, nei Vyriausybės atstovas apskrityje nerado. Jos manymu, išeitis būtų bendruomenei skelbti bankrotą.
Bandyta ieškoti kitų teisinių būdų padėti bendruomenei, tačiau jų nei savivaldybės teisininkai, nei Vyriausybės atstovas apskrityje nerado. Išeitis būtų bendruomenei skelbti bankrotą.
„Nežinau, gal bendruomenė turės bankrutuoti – manau, kad jie tokią galimybę turi. Manau, statybininkų taip pat yra šiek tiek atsakomybės, kadangi jie sudarė sutartį taip pat tikėdami, kad pinigų skirs savivaldybė, bet jie irgi jokių raštiškų garantijų neturėjo. Manau, visi rizikavo“, – sakė administracijos direktorė.
Tai – ne vienintelė Tytuvėnų bendruomenės problema: 2012-ųjų sausį gaisras suniokojo XVII a pirmojoje pusėje statytą Tytuvėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčią bei Bernardinų vienuolyno ansamblį.
Iki šiol bažnyčios stogui, fasadui atnaujinti ir kitiems darbams iš įvairių šaltinių skirta per 5 mln. litų bei papildomai prašoma dar 1,5 mln. litų. Siekiant gauti paramą, buvo specialiai įkurta viešoji įstaiga „Tytuvėnų piligrimų centras“.
Visus darbus planuojama baigti iki 2015-ųjų sausio pabaigos.
