Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos (VAPGV) viršininko Rimanto Steponavičiaus teigimu, po didžiųjų gaisrų Tytuvėnuose ir Paštuvoje ugniagesiai kartu su Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistais dar kartą apvažiavo paveldo objektus ir patikrino situaciją.
Planai parengti
„Yra parengti visų šių objektų planai gaisro atveju, ugniagesiai juos turi. Tačiau tų įstaigų vadovai, darbuotojai turi patys labiau pasirūpinti meno vertybėmis, jų evakavimo būdais, nes jie geriausiai žino, ką pirmiausiai reikia gaisro atveju išnešti ir apsaugoti“, – teigė R.Steponavičius.
Didžiausią nerimą ugniagesiams kelia tai, kad senamiestyje sunku privažiuoti prie objektų – gatvės siauros, kiemai užstatyti automobiliais. Anot R.Steponavičius, jeigu laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų, nelaimių nekyla.
VAPGV viršininkas tvirtino, kad pratybos, kaip reikėtų elgtis gaisro atveju paveldo objektuose, vykdomos, tiesa, ne taip dažnai, kaip galbūt reikėtų. Tam neužtenka resursų.
Saugos ir paveldą, ir nuo gaisrų
Priešgaisrinei apsaugai skirtas ir naujasis INTERREG IVC programos projektas „Gaisrinės saugos tobulinimas Pasaulio paveldo miestų istoriniuose centruose“. Jį kuruojančios Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros laikinoji direktorė Jūratė Raugalienė teigė, kad tai netradicinis projektas, kuriame sujungiami du saugojimo būdai – apsauga nuo gaisrų ir paveldo apsauga.
„Manau, kad tokio projekto dar nebuvo. Tema yra ta pati – saugojimas. Tik gaisrininkai saugo ir gelbsti žmonių gyvybes, sveikatą, nekilnojamąjį turtą, o paveldo apsaugos tema yra siauresnė, saugomas kultūros paveldas, kuris Vilniuje sutelktas Pasaulio paveldo vietovėje Vilniaus senamiestyje. Šiame projekte ir bus nagrinėjama, kaip galima tobulinti gaisrų prevenciją, gesinimo galimybes Pasaulio paveldo miestuose“, – teigė J.Raugalienė.
Šio projekto partneriai – dešimt Europos miestų. Projekto metu tikimasi atkreipti paveldo objektų šeimininkų dėmesį, kad jie būtų pasirengę, kaip reikia elgtis gaisro atveju, nes jie atsako už tas meno vertybes, esančias svarbiausiuose muziejuose, bažnyčiose ir kituose objektuose.
Vilniaus senamiestyje yra 20 vertingų bažnyčių, bibliotekos, muziejai, saugantys paveldo lobius. „Kiek man žinoma, ne visuose objektuose parengti tokie veiksmų planai, ką daryti gaisro atveju iki ugniagesių atvažiavimo. Turi būti suregistruotos meno vertybės, kas yra prioritetiniai dalykai, ką reikėtų gelbėti pirmiausia, ką reikėtų uždengti plėvelėmis nuo vandens, kaip išneštas vertybes saugoti. Mes neturime tokių numatytų priemonių, todėl tikimės, kad projekto metu tie dalykai bus nagrinėjami ir remiamasi kitų šalių patirtimi“, – tvirtino J.Raugalienė.
Projekto vertė – apie 400 tūkst. Lt. Ketinama organizuoti mokymus, seminarus.
Tytuvėnuose kilęs gaisras, J.Raugalienės tvirtinimu, privertę susimąstyti ne vieną. Esą net ir turint planą, kaip elgtis gaisro atveju, reikėtų dar kartą pagalvoti, ar tas planas realiai įvykdomas.
Didžiausi paskutiniai gaisrai - XVIII amžiuje
Didžiausi paskutiniai Vilniuje nusiaubę gaisrai liepsnojo 1737 ir 1748 metais. Tuomet nukentėjo visas senamiestis, sudegė bažnyčių stogai. Po šių gaisrų Vilnius buvo atstatytas jau kaip barokinis miestas.
1802 metais buvo įkurta Vilniaus miesto priešgaisrinė tarnyba ir, kaip pastebėjo J.Raugalienė, po to tokių didelių, visų miestą siaubiančių gaisrų Vilniuje nebebuvo.
Minėdami savo 210 metines, ugniagesiai žada šventę miestiečiams. Birželio 7-ąją ugniagesiai su pilna ekipuote bėgs į Vilniaus savivaldybės dangoraižio 20-ąjį aukštą. Birželio 8-ąją prie Baltojo tilto bus demonstruojama senoji ir naujausia ugniagesių technika, supažindinama su ugniagesiu darbu.
