Keliaujant Šiaurės rago link ketvirtadienio vakarą Danės upėje buvo matyti plytinčios teršalų dėmės. Jos plytėjo tarp upėje stovinčių pramoginių laivų. Atidžiau žvelgiant buvo matyti, jog teršalai pradeda plisti nuo vieno iš jų.
Į įvykio vietą atvykę ugniagesiai teigė, jog greičiausiai į upę pateko dyzelino. „Pateko ne daug, kokia pusė stiklinės, tačiau kai jis pasklinda, atrodo, jog išsiliejo didelis kiekis“, – sakė ugniagesiai. Pasitelkus specialų skystį pasklidę teršalai buvo purškiami ir taip neutralizuoti. Teigiama, kad skystis nėra kenksmingas. „Žinoma, geriamu vandeniu netampa“, – juokavo vienas darbuotojų.
Ugniagesiams susisiekus su laivo, iš kurio, kaip manoma pasklido teršalai savininkais, šie teigė, jog teršalų dėmės plytėjo dar iki jiems prisišvartuojant. Kas teršė Danę, bus aiškinamasi. Ugniagesiai apie taršą informaciją perduoda Gamtos apsaugos inspekcijai. Ši teršėjui skirs baudą.
Situacija nedžiugina
Danės upėje ties Klaipėdos miesto riba vykdomas aplinkos monitoringas. Taip norima sužinoti, koks upės vanduo pasiekia miestą. Tyrimai parodė, jog jau penkerius metus problema yra ta pati – du, tris kartus per didelė fosfatų, nitritų ir fosforo koncentracija. Vanduo nepilnai atitinka karpiniams vandens telkiniams keliamus reikalavimus. Pusės tyrimų metu deguonies koncentracija vandenyje buvo per maža. Nepaisant to, Danės upėje pagerėjo žuvų bendrijos rodikliai, padidėjo įvairovė tiek Danėje, tiek ir Jono kalnelyje.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Specialus skystis ugniagesiams padėjo išskaidyti pasklidusius teršalus. |
„Užterštumas nekito per penkis metus, nuolat toks yra. Iš tiesų Danė tokia atiteka. Mieste Danės būklę tiria Jūrinių tyrimų centras“, – sakė Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Rasa Povilanskienė.
Siekiant apsaugoti Danės upę nuo teršalų, savivaldybėje yra sudaryta komisija, kuri tikrina nuotekų tvarkymą individualiuose namuose. Jau buvo inspektuojamas Paupių rajonas, aptikta namų, kurie nuotekas leidžia į upę.
„Fosfatai į upę atkeliauja su nutekamaisiais vandenimis. Jų yra skalbikliuose, plovikliuose. Aplinkosaugininkai kviečia gyventojus žiūrėti, kokias priemones perka. Populiariose yra nuo 15-30 proc. fosfatų, jie minkština vandenį ir valo purvą. Jei yra galimybė, reikėtų pirkti ekologiškesnius skalbiklius, kur yra iki 5 proc. fosfatų. Pats gyventojas turėtų sąmoningai elgtis“, – patarė R.Povilanskienė.
Į vandenį patekę fosfatai skatina daug dažnesnį upių, jūros žydėjimą. Dėl jų išvešėja dumbliai, kurie yra, pūva, sukelia nemalonų kvapą, vandenyje sumažėja deguonies, šviesos, ima dūsti žuvys.
 |
| J.Andriejauskaitės/15min.lt nuotr./Ugniagesiai) |
