Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) Operatyvaus valdymo valdybos Parengties organizavimo skyriaus viršininkas Donatas Gurevičius 15min teigė, jog Lietuvoje nėra visų dešimties užsakytų automobilinių keltuvų-kopėčių.
„Šiuo metu departamentui pavaldžioms įstaigoms, tai yra Vilniaus, Klaipėdos ir Utenos apskričių priešgaisrinės gelbėjimo valdyboms yra perduotos šešios gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobilinės platformos kopėčios“, – sakė D.Gurevičius.
Trukdė politinė suirutė Turkijoje?
Taip atsitiko, kai 6,5 mln. eurų konkursą laimėjusi bendrovė „Iksados“ GTC jau po sutarčių pasirašymo paprašė pratęsti mašinų pristatymo terminus.
Vidaus reikalų ministerijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadose teigiama, kad bendrovė ugniagesiams nurodė, jog įrangos negali pristatyti dėl praėjusios vasaros politinės suirutės Turkijoje.
Turime aukštalipių, virvių, o iš kablinių kopėčių galime sudėti tam tikrą vorelę. Tokiais būdais irgi galima atlikti gelbėjimo darbus tik tiek, kad su keltuvu yra saugiau.
O konkurse norėjusios dalyvauti kitos dvi įmonės ugniagesių kaip tik prašė pratęsti pristatymo terminą, kadangi galimybė per dešimt mėnesių pristatyti keltuvus jiems pasirodė abejotina.
VRM teigimu, būtent toks trumpas pristatymo terminas galėjo nulemti, jog viešajame pirkimo konkurse dalyvavo tik „Iksados“ GTC, o kiti gamintojai galėjo pasiūlyti mažiausiai 108 tūkst. eurų pigesnę alternatyvą.
PAGD atstovas D.Gurevičius 15min užtikrino, kad už nepristatytus keltuvus nėra sumokėta, bet po 559 tūkst. eurų atsiėję keltuvai Kauno ir Alytaus ugniagesiams turėtų būti pristatyti po keleto dienų.
Kreipėsi į teismą
Vidaus reikalų ministras E.Misiūnas teigė, kad užtrukus technikos pristatymui sutartis buvo pažeista iš esmės.
Nurodžiau naujajam PAGD direktoriui įvertinti tokią galimybę – pirkti mažesnes ir pigesnes kopėčias tais atvejais, kai tokių pakanka. Taip pat direktorius turės įvertinti galimybę nutraukti dabar galiojančias sutartis.
Su ministru tikriausiai sutiktų Tauragės apskrities ugniagesių viršininkas, kuris pasinaudojo sutartyje numatytu punktu, pagal kurį „Iksados“ GTC nepristačius technikos pagal nustatytą terminą ir nuo jo praėjus 30 dienų, galima sutartį nutraukti. „Dabar vyksta teisminiai ginčai”, – sakė D.Gurevičius.
PAGD Parengties organizavimo skyriaus viršininkas pažymėjo, kad Šilutės ir Palangos priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų ugniagesiai taip pat turėjo priekaištų dėl keltuvų.
Tiesa, jie skundėsi ne užtrukusiu reikalingos įrangos pristatymu, tačiau pastebėjo keltuvų gedimus. „Apie gedimus pagal sutartį raštu buvo informuotas nuomotojas. Šilutės PGT eksploatuojamo keltuvo gedimas pašalintas ir keltuvas šiuo metu yra eksploatuojamas. Šiuo metu nuomotojas šalina gedimus Palangos PGT esančiam keltuvui“, – sakė D.Gurevičius.
Priėmimo metu priekaištų neturėjo
Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Kastytis Gedminas 15min teigė, kad pirmąkart automobiliniai keltuvai buvo apžiūrėti priėmimo metu, tačiau jokių priekaištų specialistai dėl įrangos „Iksados“ GTC darbuotojams neturėjo.
Pasak K.Gedmino, trūkumai pradėjo aiškėti tik tada, kai ugniagesiai pradėjo naudoti keltuvus mokymų metu.
„Dešinėj pusėj keltuvo buvo sugedusi galinė atrama – lieka užstūmimo-automatinio išlindimo laisvumas. Buvo hidraulinio tepalo temperatūros gedimas – daviklis rodė nepakankamai tikslius duomenis. Tai buvo sutvarkyta. Taip pat buvo pakeisti atramų išstūmimo davikliai – juos kaip tik ir turi pakeisti. Neveikė keltuvų kopėčių laiptelių išlyginimas“, – gedimus vardijo sakė K.Gedminas.
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas teigė, jog tiekėjas Palangos ugniagesių keltuvą pažadėjo sutvarkyti iki šios savaitės pabaigos – balandžio 28 d., o kadangi vis dar galioja dvejų metų garantija, papildomų lėšų PAGD neišleis.
„Kaip tik vakar buvo atvažiavę technikos ekspertai, gamintojo atstovas iš Suomijos ir pašalino tam tikrus trūkumus. Ir dar pastebėjo, kad yra tam tikrų detalių gedimų, kurias reikėtų pakeisti. Jie raštiškai yra informavę mus, kad penkių darbo dienų laikotarpyje gamintojas pristatys šias detales ir sutvarkys keltuvus“, – sakė K.Gedminas.
Tiesa, dėl šios įrangos pirkimo tarnybinį patikrinimą atlikę VRM specialistai išsiaiškino, jog „Iksados GTC“ atsako tik už automobilio bazę ir pačių kopėčių technines savybes, tačiau ne už viso komplekto tinkamą funkcionavimą. Kitaip tariant, nėra aišku, kas turėtų prisiimti atsakomybę, jei iškeltos 26 metrų ilgio kopėčios nuvirstų ant šono.
Kopėčios – reikalingos
Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas 15min aiškino, jog tokia įranga ugniagesiams yra būtina. Anot jo, pagal standartus ugniagesiai-gelbėtojai turi turėti automobilines kopėčias-keltuvą, su kuriuo galėtų atlikti gelbėjimo ir gesinimo darbus aukštuose pastatuose.
Iki tol pagal iškvietimą prireikus panašių priemonių gelbėtojams tekdavo kliautis alternatyviomis priemonėmis, o kartais – ir improvizuoti.
„Automobilinius keltuvus siųsdavo iš kitų rajonų pagal susitarimus ir pajėgų sutelkimo planus. Taip pat turime įsigiję oro pagalves, ant kurių turėtų šokti gelbėjami asmenys. Klaipėdos apskrityje tokią pagalvę turi Skuodo rajono priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba. Turime aukštalipių, virvių, o iš kablinių kopėčių galime sudėti tam tikrą vorelę. Tokiais būdais irgi galima atlikti gelbėjimo darbus tik tiek, kad su keltuvu yra saugiau“, – sakė K.Gedminas.
Ar pasibaigus nuomos sutarčiai verta būtų konkrečiai šiuos keltuvus įsigyti, kaip kad svarstė vidaus reikalų ministras E.Misiūnas, Klaipėdos apskrities ugniagesių viršininkas nesiryžo svarstyti. „Tokios priemonės yra būtinos, tačiau ar būtent šie keltuvai – čia kitas klausimas“, – sakė K.Gedminas.
Kreipėsi į prokuratūrą
Praėjusį penktadienį ministras E.Misiūnas žurnalistams teigė, jog dėl išnuomotų kopėčių kreipsis į prokuratūrą, kadangi atlikus tarnybinį patikrinimą VRM įžvelgia buvusio PAGD vadovo Remigijaus Baniulio ir ir PAGD Strateginio planavimo ir turto valdymo skyriaus Klemenso Talunčio galimai netinkamą pareigų atlikimą.
Už tai numatyta baudžiamoji atsakomybė valstybės tarnautojams – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Dėl dešimties autokopėčių nuomos už 6,5 mln. eurų atlikto VRM patikrinimo išvadose teigiama, jog pasirašydama sutartį su vieninteliu dalyvavusiu tiekėju „Iksados“ GTC buvusi PAGD vadovybė netyrė įrangos pardavimo rinkos, nors panašios kitų gamintojų kopėčios kainuoja nuo nuo 24 iki 34 procentų pigiau.
VRM pažymi, kad pagal Viešųjų pirkimų įstatymą perkančioji organizacija pirkimo vertę skaičiuoja prieš pradėdama pirkimą, o ne jau gavusi pasiūlymus. Tačiau rinkos vertinimo buvusi PAGD vadovybė neatliko.
Viešųjų pirkimų tarnybos specialistų teigimu, 10-ties kopėčių nuomos pirkimą buvo galima išskaidyti į kelis vien dėl techninių reikalavimų – ne visoms apskritims reikia būtent 26 metrų ilgio kopėčių. Kaimiškų vietovių ugniagesiams pakaktų ir trumpesnių kopėčių, kurios yra daug pigesnės.
„Nurodžiau naujajam PAGD direktoriui įvertinti tokią galimybę – pirkti mažesnes ir pigesnes kopėčias tais atvejais, kai tokių pakanka. Taip pat direktorius turės įvertinti galimybę nutraukti dabar galiojančias sutartis“, – tikina E. Misiūnas.
Pasak E.Misiūno, abejonių kelia ir pats pirkimo būdas – vietoje įsigijimo pasirinkta nuomos forma, tačiau PAGD nebuvo gavusi papildomų lėšų investicijoms, o iš einamųjų apyvartinių lėšų įsigijimai negalimi, todėl buvusi PAGD vadovybė šiuo klausimu jokių teisinių pažeidimų nepadarė.
O ministro E.Misiūno prašymas pradėti ikiteisminį tyrimą Generalinę prokuratūrą pasiekė tik trečiadienį – informacija perduota Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamentui vertinimui.