„Aš, kaip darbo grupės narė, atkreipiau kitų darbo grupės narių dėmesį, kad čia reikalai gali keistis į gerąją pusę tada, kai bus iš esmės išspręstas Piligrimų centro valdymo klausimas. Konkrečiai pasiūliau savivaldybei, kad būtų padidinta jų, kaip dalininkų dalis valdyme“, – BNS po darbo grupės posėdžio sakė D.Varnaitė.
Ji apgailestavo, kad ansamblio valdytoją teko ilgai įtikinėti atsiimti ir pakoreguoti paraišką, pagal kurią gavus Europos Sąjungos finansavimą būtų galima sutvarkyti bažnyčios stogą. Dar prieš nelaimę buvo pateiktas prašymas 5 mln. litų europinei paramai, dabar numatoma, kad patikslinus paraišką ir atsisakius kurių nors anksčiau planuotų darbų dalį paramos galima būtų skirti stogo dengimui.
„Aišku, pasitikėjimo valdytoju praktiškai beveik nebelikę ir lygiagrečiai turi būti sprendžiamas valdymo klausimas, nes jeigu pinigai nukeliaus į tas rankas, vėl neaiškus bus rezultatas“, – kalbėjo D.Varnaitė.
Pasak darbo grupei vadovaujančio G.Miškinio, padalinus europinį projektą į dvi dalis, galėtų būti pagreitintas paramos bažnyčios stogui gavimas.
„Mes pasiūlėme tą projektą, kuris dabar Ūkio ministerijoje, pristabdyti ir dalinti į du etapus. Pirmą, kur visiškai aišku – dėl bažnyčios stogo, teikti, o kitą dalį, kur dar reikia paruošti ir techninius projektus, atskirti ir numatyti antrą etapą. Jeigu taip viskas įvyktų pagal procedūras, tai iki žiemos būtų bažnyčios stogas uždengtas, bet, be abejo, daug kas priklauso ir nuo gebėjimų – kiek tenka dirbti darbo grupėje, labai aiškiai matosi tam tikras nesusikalbėjimas tarp savivaldybės ir viešosios įstaigos, deja, savivaldybė turi vieną balsą prieš su viešojoje įstaigoje“, – dėstė kancleris.
Tuo metu vienuolyno stogą tikimasi sutvarkyti draudimo lėšomis.
Kancleris taip pat pabrėžė, kad būtina pertvarkyti ansamblį valdančią viešąją įstaigą, kurios dalininkai yra Kelmės rajono savivaldybė, Šiaulių vyskupija ir Tytuvėnų parapija.
„Mes paprašėme naują Kelmės administracijos direktorę, kad būtent savivaldybė, turėdama daugiau administracinių gebėjimų, taip pat pakalbėtų su vyskupu, ir daugiau dalyvautų“, – sakė G.Miškinis.
Pats P.Jurkaitis po posėdžio bendrauti su žurnalistais atsisakė. Jis tik pažymėjo, kad su draudikais derėtis sekasi sunkiai.
„Mes klausiam visais būdais, kokie tik įmanomi“, – sakė P.Jurkaitis.
Anksčiau jis BNS aiškino, kad iki šiol bažnyčią apdraudusi „PZU Lietuva“ avansu yra sumokėjusi 441 tūkst. litų, vienuolymą draudusi „Gjensidige Baltic“ avansu lėšų nėra skyrusi. Iš viso bažnyčia be pagalbinių pastatų yra apdrausta daugiau nei 3 mln. litų, vienuolynas – 10 mln. litų. Tačiau nelaukiama, kad bus sumokėtos maksimalios sumos, nes turtas nebuvo visiškai sunaikintas.
Per Tytuvėnų Šv. mergelės Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje sausio 26 dieną kilusį gaisrą išdegė apie 1 tūkst. kvadratinių metrų vienuolyno stogo, apdegė ir apanglėjo bažnyčios medžio stogo konstrukcijos, sudegė dalis sakralinio meno muziejuje eksponuotų liturginių reikmenų, gesinant gaisrą nuo vandens nukentėjo vienuolyno pirmojo aukšto freskos.
Po gaisro pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Vienuolyno ir bažnyčios pastatai buvo drausti, tuo metu sudegę eksponatai – ne.