Kalbėdamas apie darbą ministerijoje, R.Žylius, anksčiau dirbęs privačiame sektoriuje, sako esąs nusivylęs valstybės tarnyba, rašo „Lietuvos rytas“.
„Privačiame sektoriuje dirbti lengviau. Ten viskas racionaliau. Ministerijoje svarbu teisėtumas, o jis dažnai neturi jokio ryšio su teisingumu“, – teigė ūkio ministras.
„Būna – jaučiu, kad ką nors turiu daryti, bet negaliu. Tai ilgainiui sukelia nusivylimą“, – dėstė jis.
R.Žylius tikina sutikęs su pasiūlymu vadovauti Ūkio ministerijai tik dėl to, kad iki 2012-ųjų Seimo rinkimų pabaigtų pradėtus darbus. Tada, kai Vyriausybė bus formuojama iš naujo, R.Žylius ketina palikti valstybės tarnybą. Jis svarsto išvykti kartu su žmona, kuri numačiusi savo karjerą tęsti už Lietuvos ribų.
Ministro sutuoktinė Ramunė apie dešimtmetį vadovauja aukščiausio lygio vadovų ieškančios Skandinavijos įmonės padaliniui Baltijos šalyse. Praėjusiais metais ji tapo savo įmonės bendrasavininke.
„Iš ministro laukiama daug, bet jam laisvė veikti, pasirinkti geriausią būdą, nuspręsti, kam bus skiriami resursai, labai apribota. Tai kelia didžiulį apmaudą. Paprasčiausias pavyzdys: jei versle matai, kad žmogus netinkamas, jį patraukti nesunku. Valstybės tarnyboje – visai kitaip“, – sakė R.Žylius.
R.Žylių ūkio ministru prezidentė Dalia Grybauskaitė paskyrė ketvirtadienį ir jis prisiekė Seime.
Iki šiol viceministro pareigas ėjęs R.Žylius ministro poste pakeitė Dainių Kreivį, kuris atsistatydino po prezidentės kritikos ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo, kad jis supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Ūkio viceministru R.Žylius pradėjo dirbti 2009 metais. Iki tol jis buvo ūkio ministro Dainiaus Kreivio visuomeninis konsultantas verslo plėtros klausimais.
R.Žylius iki darbo Ūkio ministerijoje dirbto tarptautinėje informacijos technologijų bendrovėje „Hewlett–Packard“, 2000–2001 metais buvo premjero patarėjas, 2001–2002 metais – Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto patarėjas, dirbo verslo konsultacijų ir IT sprendimų bendrovėje „Metasite“.
