Penktadienį Prezidento Volodymyro Zelenskio pasirašytas įstatymas rodo, kad po Rusijos invazijos į provakarietišką kaimynę Kyjivo ir Maskvos bažnyčių nesutarimai vis gilėja.
„Nesiliaujanti ir sėkminga kova už savo tapatybę prisideda prie kiekvieno ukrainiečio noro gyventi savo gyvenimą su savo tradicijomis ir šventėmis“, – rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte parlamento interneto svetainėje.
Ukrainoje stačiatikių bažnyčia tradiciškai Kalėdas mini sausio 7 d., tuo pačiu metu kaip ir Maskvos patriarchija, palaiminusi Vladimiro Putino išpuolį prieš Ukrainą. Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas yra ryškus V.Putino šalininkas ir yra sakęs, kad žuvę Rusijos kariai bus apvalyti nuo visų nuodėmių. Pernai Ukrainos stačiatikių bažnyčia leido tikintiesiems švęsti Kalėdas gruodžio 25 d.
Naujojo įstatymo tikslas buvo „atsisakyti rusiško paveldo primesti Kalėdų šventimą sausio 7 d.“, sakoma notoje.
Ukraina bent nuo XVII a. buvo Maskvos dvasinės vadovybės žinioje, tačiau dalis Ukrainos Ortodoksų Bažnyčios 2019 m. nutraukė santykius su Maskva dėl Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir paramos separatistams savo šalies rytuose.
Rusijos remiama Ukrainos stačiatikių bažnyčios atšaka taip pat pareiškė, kad 2022 m. gegužės mėnesį nutraukė ryšius su Maskva.
Perėjimas prie šventės minėjimo gruodžio 25 d. yra didesnio nacionalinio Rusijos, Sovietų Sąjungos ir komunizmo simbolių atsisakymo proceso, kuris prasidėjo 2014 m., kai V.Putinas aneksavo Krymą ir sukėlė promaskvietišką sukilimą rytiniame Donbaso regione, dalis.
