Iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tiktas išimtis.
Jos taikytos užsieniečiams, besinaudojusiems beviziu režimu ar turėjusiems galiojančią Šengeno vizą, taip pat tiems, kurie turėjo nacionalines vizas, išduotas nenumatytų aplinkybių pagrindu. Išimtis taikyta ir užsieniečiams, pateikusiems prašymus išduoti leidimus gyventi darbo, aukštos kvalifikacijos darbo ar humanitariniu pagrindu.
Nuo rugsėjo 1 dienos šis lengvatų laikotarpis baigiasi visais minėtais atvejais, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.
Pasak Migracijos departamento, tai reiškia, kad užsienietis, neturintis teisės į laikinąją apsaugą, tačiau negalintis grįžti į Ukrainą dėl karo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba humanitariniu pagrindu, teisę dirbti įgis ne nuo prašymo pateikimo, o nuo leidimo gyventi gavimo dienos.
Šie pasikeitimai neturės įtakos Ukrainos karo pabėgėliams, kurie Lietuvoje naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu. Jiems Migracijos departamentas išduoda skaitmeninius leidimus gyventi.
Naujai į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai, kaip ir iki šiol, gali įsidarbinti iškart nuo tada, kai Migracijos departamentui pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu.
Anot Migracijos departamento, rugpjūčio mėnesio duomenimis, Lietuvoje gyvena 76,3 tūkst. ukrainiečių, 44,3 tūkst. iš jų suteikta laikinoji apsauga.