Tvarka: verslo, turizmo ir asmeniniais tikslais be vizų į Šengeno erdvę galės atvykti visi Ukrainos piliečiai, turintys biometrinius pasus. Šiuo metu tokių yra apie 3 mln. Bevizis režimas suteikia teisę ukrainiečiams iki 90 dienų keliauti į visas ES šals, išskyrus Airiją ir Britaniją, taip pat į Islandiją, Lichtenšteiną, Norvegiją ir Šveicariją.
Ukrainiečiai dažniausiai dirba sunkvežimių vairuotojais, laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais, mūrininkais, betonuotojais, apdailininkais, tinkuotojais, dažytojais, inžinieriais.
Darbas: bevizis režimas nesuteikia teisės ukrainiečiams dirbti ES, čia toliau galios nacionaliniai įstatymai. Bevizio režimo išvakarėse Lietuvoje fiksuojamas darbuotojų iš Ukrainos augimas. 2014 metais Lietuvoje dirbo 3,1 tūkst., 2015 – 5,5 tūkst., pernai – per 11,1 tūkst. ukrainiečių. Ukrainiečiai dažniausiai dirba sunkvežimių vairuotojais, laivų korpusų surinkėjais, suvirintojais, mūrininkais, betonuotojais, apdailininkais, tinkuotojais, dažytojais, inžinieriais.
Saugikliai: ES narė gali atsisakyti įsileisti pilietį, jei neturi reikalingų dokumentų, pakankamai pinigų ar negali pagrįsti savo kelionės tikslo. Suspendavimo mechanizmas numato, kad kilus rimtoms problemoms, bevizis režimo veikimas gali būti laikinai pristabdytas. Valstybinė darbo inspekcija per praėjusius metus nustatė 58 neteisėtai dirbusius užsieniečius, daugiausia iš jų buvo Ukrainos piliečiai. Per pirmus šių metų keturis mėnesius buvo nustatyti 28 neteisėtai dirbę užsieniečiai, daugiau kaip pusė iš jų taip pat buvo Ukrainos piliečiai.
Turizmas: bevizis režimas gali paskatinti dar spartesnį turizmo iš Ukrainos augimą. Pernai į Lietuvą atvyko 84 tūkst. turistų iš Ukrainos, užpernai – 59,5 tūkst. Pagal atvykstamąjį turizmą Ukraina Lietuvoje užima šeštą vietą po Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos ir Latvijos.
Komentarai: Ukrainos prezidentas Petras Porošenka per susitikimą su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite: „Tai galutinis Ukrainos išėjimas iš Rusijos imperijos ir grįžimas į Europos šeimą“.