Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti
2018 01 27

Ukrainiečiai Vilniuje nori savo bažnyčios, savivaldybė greitai rasti sklypo nežada

Lietuvoje daugėja nuolat gyvenančių ukrainiečių, o jų bendruomenė pradėjo rūpintis savais maldos namais. Dėl galimybės Vilniuje turėti bažnyčią Kijevo ir visos Rusios-Ukrainos patriarchas Filaretas kreipėsi į Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę, o prezidentūra – į Vilniaus savivaldybę. Pastaroji idėją palaiko, tačiau įspėja, kad greitų sprendimų ieškant vietos bažnyčiai nereikėtų tikėtis.
Ivanas Bukavinas, Kijevo patriarchas Filaretas ir Nikolajus Porovskij
Ivanas Bukavinas, Kijevo patriarchas Filaretas ir Nikolajus Porovskij / I.Bukavino archyvo nuotr.

Kreipėsi į prezidentę

2017-ųjų spalį Kijevo ir visos Rusios-Ukrainos patriarchas Filaretas kreipėsi į prezidentę D.Grybauskaitę su prašymu tarpininkauti.

„Didžiai gerbiama ponia Prezidente! Išreiškiu Jums savo pagarbą bei kreipiuosi į Jus dėl tokio dalyko. Kadangi 2017 metais Kauno mieste buvo įsteigta Kijevo Patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios Visų Ukrainos žemės šventųjų bendruomenė, kreipiuosi į Jus su prašymu tarpininkauti, skiriant žemės sklypą Kijevo Patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios šventovės statybai Vilniaus mieste. Už statybą atsakingas Lietuvos pilietis Ivan Bukavin, gyvenantis Vilniuje. Teikiu Jums Dievo palaiminimą“, – rašoma Kijevo ir visos Rusios-Ukrainos patriarcho Filareto pasirašytame laiške.

Savo ketinimus Vilniuje įsteigti Kijevo patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios bendruomenę laišku patvirtino ir Lietuvos ukrainiečių stačiatikių tikintieji: „Patikiname, kad ukrainiečių stačiatikių dvasinio gyvenimo organizavimas yra labai reikalingas mūsų, ukrainiečių kilmės Lietuvos piliečių, bendruomenei, nes mes esame priversti lankyti Šv. Mišias, eiti Komunijos, krikštytis, tenkinti dvasinio pobūdžio poreikius Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje Lietuvoje. Situacija yra nenatūrali ir reikalauja ganytojiškos pagalbos, kurią gali suteikti Ukrainos Bažnyčios šventikai.

Mes esame priversti lankyti Šv. Mišias, eiti Komunijos, krikštytis, tenkinti dvasinio pobūdžio poreikius Rusijos Stačiatikių Bažnyčioje Lietuvoje, – rašo ukrainiečių bendruomenė.

Kijevo Patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios religinis centras galėtų patenkinti ne tik Vilniaus, bet ir kitų šalies regionų tikinčiųjų dvasinus poreikius. Bažnyčios bendruomenės organizavimui ir statybai mums buvo suteiktas Kijevo ir visos Rusios-Ukrainos Patriarcho Filareto palaiminimas.“

Savivaldybė sklypo ieškos

Prezidentūra tarpininkauti neatsisakė. Buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybę ir sausį sulaukta Miesto plėtros departamento direktoriaus Mindaugo Pakalnio atsakymo. Žarstyti pažadų jis neskuba, tačiau pačios idėjos neatmeta. Problema tik ta, kad Vilniuje yra nebaigtas žemės grąžinimo procesas, o laisvos valstybinės žemės nuosavybei atkurti trūksta.

„Pagal Vilniaus miesto Bendrojo plano sprendinius nauji maldos namai gali būti statomi tik Bendrajame plane suplanuotose visuomenės poreikiams rezervuotose teritorijose arba teritorijose, kuriose galimas visuomeninis teritorijos naudojimo būdas. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas socialinės infrastruktūros (vaikų darželiai, mokyklos, sporto kompleksai) plėtrai.

Atsižvelgdami į Kijevo Patriarchato prašymą ir didėjančios ukrainiečių kilmės Lietuvos piliečių bendruomenės poreikius turėti savo maldos namus ieškosime vietos Vilniaus miesto teritorijoje, tinkamos šios religinės bendruomenės naujų maldos namų statybai. Dėl anksčiau minėtų priežasčių sklypo paieškos procesas gali užtrukti“, – į prezidentūros užklausą atsakė M.Pakalnis.

Pinigų ras patys

Atsižvelgdami į Kijevo Patriarchato prašymą ir didėjančios ukrainiečių kilmės Lietuvos piliečių bendruomenės poreikius turėti savo maldos namus ieškosime vietos Vilniaus miesto teritorijoje.

I.Bukavinas, bandantis išjudinti šią idėją ir besirūpinantis Kijevo Patriarchato Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios šventovės statybomis, 15min pasakojo, kad ukrainiečių Vilniuje ir visoje Lietuvoje atsiranda vis daugiau ir jų poreikis melstis savoje bažnyčioje taip pat didėja. Dabar dalis jų lankosi Vilniaus ir Lietuvos stačiatikių arkivyskupijos cerkvėse, kiti renkasi Vilniuje esančią Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų (unitų) bažnyčią, kur meldžiamasi tik ukrainietiškai, nors pamaldos yra kitokios.

„Labai daugėja stačiatikių ukrainiečių, kurie palieka Maskvos patriarchato cerkves dėl visiems žinomų priežasčių. Tokia ta situacija. Žmogus nori tikėti Dievą, bet nori būti ukrainiečiu, mylėti savo šalį ir jis nenori matyti portreto to, kurio jis nemyli“, – užuominomis apie ukrainiečių ryžtą galutinai nutraukti saitus su Maskvos patriarchatu kalbėjo I.Bukavinas.

Lietuvai jau yra paskirtas ir kunigas, galintis atvažiuoti ir dirbti Vilniuje. Kunigas Vladimiras ir dabar kartais atvyksta iš Volynės, kur eina savo pareigas. O pinigų bažnyčios statyboms, anot I.Bukavino, tikrai atsiras – patriarchas Filaretas pažadėjo padėti.

Gavę sklypą ukrainiečiai nusiteikę statyti ne tik bažnyčią – tai būtų Vilniaus ukrainiečių centras, kurio visuomeninė veikla, pasak I.Bukavino, galėtų sudominti ir visus miesto gyventojus.

Vilniaus senamiestyje, netoli Nacionalinės filharmonijos, stovi įspūdinga, bet gana apleista Švč. Trejybės (Unitų) bažnyčia. Joje meldžiamasi tik ukrainietiškai, bendruomenė yra negausi – prieš kelerius metus skelbta, kad Lietuvoje priskaičiuojama vos apie 150 aktyvių Unitų Bažnyčios narių. Tačiau pamaldos čia kitokios nei stačiatikių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos