Nesvarbu, ar jie atvykdavo vos prasidėjus karui, ar dabar po beveik 3 metų – neretai jie turi vos kelis daiktus ir jokio plano, ką veiks toliau“, – kalba IOM Lietuva Pagalbos migrantams ir krizių valdymo skyriaus vadovė Eglė Staškūnaitė. IOM Lietuva pažeidžiamiausiems ukrainiečiams skyrė po 352 eurus.
Julia Smyrna atvyko į Lietuvą spalio pradžioje iš Dnepetrovskio srities. Kartu su ja atvyko du maži vaikai: dukra, kuriai trys metai, ir sūnus, kuriam nėra nė metų. Kaip sako pati Julia, kiekviena karo diena tapdavo išbandymu: nuolatiniai šaudymai, sprogimai.
Neįmanoma buvo su vaikais netgi išeiti pasivaikščioti, kelionė iki parduotuvės atrodė kaip pavojingiausias kelias, o miegoti dažniausiai reikėdavo koridoriuje. „Dirbau vaistinėje, vis tikėjomės, kad galėsime likti namuose, tačiau kai išgirdome sprogimą maždaug 50 metrų nuo savo namų, supratome, kad toliau taip tęstis nebegali.
Gyvenimas nuolatinėje įtampoje, baimėje, trukdavo vandens, dingdavo elektra, o kiekviena sekundė pavirsdavo į amžinybę. Mūsų žaidimų aikštelėje, kur ateidavome su vaikais, įvyko sprogimas. Stebuklas, kad mūsų ten tuo metu nebuvo. Todėl atvykome į Lietuvą ir tikimės, kad čia galėsime įsikurti“, – kalba Julia.
Anot moters, Ukrainoje nuo karo pradžios visi darželiai buvo uždaryti, tad dukra tik Klaipėdoje pirmą kartą nuėjo į darželį. „Mums patinka gyventi Lietuvoje, čia saugu. Aišku norisi, kad karas kuo greičiau pasibaigtų, labai norime namo, bet suprantame, kad dabar to neįmanoma padaryti“, – tęsia Julia. IOM Lietuva skirtą pagalbą ji išnaudojo būtiniausiems
pirminiams poreikiams: apmokėjo nuomą ir komunalines paslaugas. Ji džiaugiasi, kad Lietuvoje pavyko rasti ramybę ir tikisi, kad pavyks sukurti geresnį gyvenimą savo vaikams.
Liudmyla Zelena atvyko į Lietuvą iš nedidelio miesto Nikopol, kuris yra netoli Zaporižės atominės elektrinės. Čia jau anksčiau atsikraustė jos dukra ir anūkai. „Važiavome daugiau nei parą iki Lietuvos. Dukra jau anksčiau prašė atvažiuoti, bet vis laukiau, kad karas tuoj baigsis. Mūsų mieste labai daug žuvusių, dar daugiau sužeistų žmonių – aš kalbu apie gyventojus, ne apie karius. Tai siaubinga, kaip niokojami mūsų miestai, mūsų mylimos vietos“, – kalba Liudmyla.
Moteris visą gyvenimą, 36 metus, dirbo geležinkelyje. Šiuo metu ji jau yra pensijoje. „Lietuva, Kaunas man labai patinka. Čia aš nusiraminau ir pasijutau saugesnė. Vienintelis dalykas, kurio man trūksta – tai saulė. Pas mus jos daugiau“, – šypsodamasi sako Liudmyla. Anot moters, jų miesto dar neokupavo, o jeigu būtų atėjęs priešas, ji būtų iš karto išvykusi.
Anastasia Selevanova atvyko į Lietuvą Černomorsko miesto Odesos apskrityje. „Į mūsų butą pataikė dronas ir viskas, kas buvo viduje, sudegė. Ačiū Dievui, kad mes tuo metu buvome priedangoje, tad nei aš nei mano vaikai nenukentėjome.
Bet po šio įvykio supratau, kad reikia palikti namus ir išvykti. Neturėjau jokio plano, nežinojau, net kur noriu važiuoti, paėmiau bilietus į pirmą laisvą autobusą. Jis vyko į Lietuvą ir taip mes čia atvykome“, – savo pasakojimą pradeda Anastasia. Ukrainoje, elektra būdavo tiekiama tik 8 val per parą, likusią laiko dalį būdavo tamsu, ypač prasidėjus rudeniui.
Kaip pasakoja Anastasia, nuo dažnų atakų žmonėms dūždavo langai, iš pradžių juos keisdavo kitais langais, bet vėliau tiesiog užkaldavo, tad viduje būdavo tamsu. „Labai nelengva yra gyventi tokiomis sąlygomis, norisi pasirūpinti vaikais, suteikti jiems daugiau ramybės ir saugumo“, – kalba neseniai į Lietuvą atvykusi moteris. Anot moters, Lietuvoje jai viskas klostosi pakankamai lengvai.
Ji rado darbą, išsinuomavo butą, o skirtą IOM paramą išleido apmokėdama nuomą. „Ukrainoje dirbau virėja, tad gana greitai pavyko rasti darbą, išmokau gaminti sušius. Dukros lengvai apsiprato. Planuoju, kad jos pradės lankyti lietuvišką mokyklą“, – kalba Anastasia. Anot jos, Ukrainoje jos namai, bet ten nesaugu, be to miestai yra sunaikinti, tad net ir pasibaigus karui, nebus kur grįžti. Anot Anastasios, Lietuvoje patinka tiek jai, tiek jos
mergaitėms. Ji džiaugiasi, kad sutiko daug draugiškų, geranoriškų žmonių. „Džiaugiamės, kad kol kas viskas vyksta sėkmingai, man svarbu, kaip jaučiasi mano mergaitės, o jos Vilniuje priprato greičiau nei aš“, – džiaugiasi ukrainietė.
Per beveik trejus metus į Lietuvą atvyko daugiau nei 90 tūkst. ukrainiečių. IOM Lietuva suteikė pagalbą daugiau nei 19 tūkst. karo pabėgėlių.
