„Dauguma ukrainiečių viliasi kuo greičiau grįžti namo, tad tikrai svarbu mūsų mokyklose sudaryti galimybes vaikams toliau mokytis jų gimtosios kalbos, jei tik mokiniai pageidaus ir mokykla galės tai užtikrinti. Mokyklos, priimdamos vaikus iš Ukrainos, pirmiausia išsiaiškina jų lūkesčius, dažnai sudaromi individualūs ugdymo planai, tad į juos tilps, jei tik mokiniai pageidaus, ir ukrainiečių kalbos pamokos“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pamokos ukrainiečių kalbai mokytis gali būti skiriamos perskirstant pamokas mokinio individualiame plane tarp dalykų ir iš mokymosi pagalbai teikti numatytų pamokų. Kiekvienam atvykusiam mokiniui sudaromas individualus ugdymo planas, atsižvelgiant į jo (tėvų, globėjų) lūkesčius, turimą patirtį, pasiekimus.
Ukrainiečių kalbos mokyti galės iš Ukrainos atvykę mokytojai, jų Lietuvoje registruota kiek daugiau kaip tūkstantis.
Praėjusią savaitę Vyriausybė iš Ukrainos į Lietuvą pasitraukusių karo pabėgėlių būtiniausioms švietimo reikmėms papildomai skyrė 3,7 mln. eurų. Lėšomis numatoma padengti ukrainiečių vaikų ugdymo, studentų stipendijų, suaugusiųjų lietuvių kalbos mokymo išlaidas.
Didžiausia dalis lėšų – 2,16 mln. eurų – skiriama iš Ukrainos atvykusių vaikų ugdymui pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas. Šiomis lėšomis gali būti finansuojamos papildomos ugdymo valandos ukrainiečių, lietuvių kalboms mokyti.
Ukrainos kalbos ir pilietiškumo ugdymui, kuris reikalingas atvykusioms šeimoms, siekiančioms grįžti į tėvynę, planuojama kartu su ukrainiečių bendruomenėmis organizuoti ir savaitgalio mokyklėles.
Su švietimo, mokslo ir sporto ministrės įsakymu „Dėl 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ galima susipažinti čia.
