„Esame Ukrainoje, dar nepasiekėme Kyjivo, bet ruošiamės susitikimams“, – LRT radijui penktadienio rytą kalbėjo užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pasak jo, Ukrainoje lankosi 14 kabineto narių. Tikslus vyksiančiųjų sąrašas vizito išvakarėse nebuvo viešinamas, argumentuojant saugumu.
Kyjive pirmą kartą įvyks bendras Lietuvos ir Ukrainos vyriausybių susitikimas, taip pat dvišaliai premjero pokalbiai su Ukrainos vadovais.
Jo išvakarėse Lietuvos diplomatijos vadovas K.Budrys BNS teigė, kad vizitas pasiųs labai stiprią žinią, jog parama Ukrainai tęsis ir su naująja valdžia, nes tai – pirmas toks įvykis istorijoje, kai „kita valstybė atvažiuoja su visu Vyriausybės kabinetu“.
„Numatyta, kad ministrai turės susitikimų su savo partneriais Ukrainos pusėje, lygiai taip pat aš turėsiu ne vieną dvišalį pokalbį su (Ukrainos užsienio reikalų ministru – BNS) Andrijumi Sybiha“, – sakė jis.
Stiprins bendradarbiavimą
Ministras taip pat pažymėjo, jog diskusijų metu bus ieškoma būdų, kaip didinti dvišalį bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse, aptartos abipusės investicijos.
„Dar viena svarbi žinia – mūsų parama Ukrainos euroatlantinei integracijai, čia turėčiau akcentuoti ne tik NATO, bet taip pat ir Europos Sąjungą (ES). Lietuva atlieka svarbų vaidmenį padedant Ukrainai teisiniame, procedūriniame takelyje. Mes pažadėsime, kad padėsime dirbti su eurointegracija“, – kalbėjo K.Budrys.
Lietuva yra viena didžiausių Ukrainos rėmėjų Vakaruose, o praėjusią savaitę prisiekusi Vyriausybė savo programoje žada remti šalį „iki pergalės ir po jos“.
Programoje žadama teikti karinę paramą, kad ji sudarytų ne mažiau nei 0,25 proc. bendrojo vidaus produkto, padėti siekiant greitesnės Kyjivo narystės ES ir NATO.
„Negalima spausti sėsti prie derybų stalo“
Pasak Lietuvos užsienio reikalų ministro, taip pat bus aptariamos galimos taikos sąlygos.
„Sakome, kad negalima spausti Ukrainos, bet kokiomis sąlygomis tiesiog atsidurti prie derybų stalo. Ukraina turi ateiti iš stipresnės pozicijos, o tam reikia tęsti paramą tiek saugumo, tiek gynybos prasme, tiek finansinę paramą, tiek politinę paramą“, – LRT radijui kalbėjo K.Budrys.
Rusijos plataus masto invazijai tęsiantis jau beveik trejus metus, Maskva nuolat žengia į priekį ir atakuoja itin svarbią Ukrainos energetikos infrastruktūrą, nors ir patiria nemažų nuostolių.
Šią savaitę ES lyderiai Briuselyje susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jis įvyko likus beveik mėnesiui iki Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus.
Jungtinių Valstijų išrinktasis prezidentas ne kartą gyrėsi, kad gali greitai užbaigti karą, sukeldamas nuogąstavimus, kad jis gali raginti Kyjivą nusileisti Maskvai.
Taip pat manoma, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasinaudos bet kokiu tarpuvaldžiu, kad geriau aprūpintų Maskvos pajėgas ir sukeltų dar didesnę įtampą.
Pastaruoju metu girdėti pasvarstymų apie galimas taikos derybas kitąmet ir galimybę Ukrainoje dislokuoti Europos taikos palaikymo pajėgas, kurios užtikrintų galimo būsimo taikos susitarimo sėkmę.
