Stabdant kraujavimą turniketas sulūžo
Vasario pradžioje Ukrainoje sužeistas lietuvis karys, kuris nenori viešinti savo tapatybės, jau parvežtas į Lietuvą tolesniam gydymui. Jo gyvybei šiuo metu pavojus negresia. Nors su žiniasklaida bendrauti jis atsisako, tačiau 15min žurnalistui sutiko papasakoti apie sprogimą. Šis jam vos nesibaigė tragiškai dėl su savimi turėtos turniketo klastotės.
„Po granatų sprogimo patyriau kojų kaulų lūžius ir daugybinius skeveldrinius sužeidimus. Didžiausios žaizdos buvo kojose. Jos stipriai kraujavo. Su savimi turėjau 2 turniketus. Pirmą dėjausi pats, bet, vos pradėjus veržti, jis sulūžo. Kaip vėliau paaiškėjo, šis turniketas buvo padirbinys...“, – 15min pasakoja karys, šiuo metu gydomas Kauno klinikose.
Netrukus prie sužeisto lietuvio pribėgo kitas karys. Jis jam padėjo užveržti naują turniketą ir dar uždėjo su savimi turėtą. Lietuvis karys džiaugiasi, jam labai pasisekė, kad taip greitai sulaukė pagalbos, o atbėgęs ukrainietis turėjo savo originalų turniketą. Kitu atveju būtų mirtinai nukraujavęs.
Didžiausios žaizdos buvo kojose. Jos stipriai kraujavo. Su savimi turėjau 2 turniketus. Pirmą dėjausi pats, bet, vos pradėjus veržti, jis sulūžo.
Po šio įvykio Ukrainoje kariaujantys vyro pažįstami lietuviai peržiūrėjo turimus turniketus. Pasak lietuvio, geriau kartais neturėti jokio, nei turėti prastą – taip tik prarandamas brangus laikas.
-
Lietuvis medikas priešakinėse linijose: „Vietoje širdelių ar vėliavėlių turime ruoštis patys“
-
„Atsainumo kaina“ (I): Lietuvos ligoninės karo metu – gelbėtųsi kiekvienas kaip išmano
-
„Atsainumo kaina“ (II): ar turime atsargų žmonėms gelbėti karo metu?
-
„Atsainumo kaina“ (III): ligoninėse elektros generatoriai yra, o degalų atsargų jiems – ne
-
Karo medikas A.Slavuckis: Lietuvos ligoninėms reikia kuo greičiau įrengti operacines po žeme, turėti būtiną rezervą ir nuolat treniruotis
-
Šaltiniai: Ukrainoje per sprogimą sužeistas lietuvis, vyras gydomas Dnipre, ruošiamasi parvežti į Lietuvą
Reikia ne tik originalus naudoti, bet ir mokėti jais naudotis
Skubiosios medicinos gydytojas Nedas Jasinskas sako, kad Lietuvoje traumų pobūdis yra kitoks negu kariaujančioje Ukrainoje. Rimtos ir didelės traumos nutinka retai – įsipjovimas peiliu iki kaulo, reti atvejai su benzininiais pjūklais ar nelaimės darbo aplinkoje. „Kadangi mes nematome didelių sužalojimų, mums atrodo, kad turniketas nėra labai reikalingas ir viską galima padaryti su spaudžiamu tvarsčiu ar keliais binto gabalėliais“, – sako gydytojas.
Apie traumų kare rimtumą pasakoja ir sužeistas lietuvis. Per sprogimą Ukrainoje, kurio metu buvo sužeistas lietuvis, stipriai nukentėjo ir ukrainiečių karys. Vyras prisimena, kad teikiant pagalbą ukrainiečiui buvo sunaudoti net 8 turniketai. Po du ant kojų, po vieną ant rankų, o dar du sulūžo. Spėjama, kad jie taip pat buvo padirbti.
„Esu matęs įvairių kritinių situacijų. Kartais būna panaudoti ir originalūs turniketai, tačiau dėl to, kad jie blogai uždėti, kraujavimas nesustoja“, – teigia N.Jasinskas. Todėl, pasak jo, labai svarbu ir kiekvieno asmeniniai įgūdžiai. Kad kiekvienas turintis turniketą būtų pats išbandęs jį tinkamai uždėti ant rankos, kojos ir pačiomis įvairiausiomis sąlygomis. Tik tada ši priemonė taps tikrai efektyviu įrankiu.
Dėl netinkamos paramos žūsta kariai
Vos prasidėjus karui Lietuva ir kitos šalys pradėjo tiekti paramą Ukrainos kariams. Tarp šios paramos yra ir įvairios medicinos priemonės – vaistai, tvarsčiai, vaistinėlės ar net medicininė įranga.
Bendruomenės „Locked N Loaded“ narė ir paramedikė Giedrė Grinevičienė sako, kad žmonės dėl nežinojimo, deja, siunčia ir netinkamą ar net pavojingą paramą. Tarp jų – didelius kiekius turniketų klastočių.
„Nesertifikuoti ir neištirti turniketai padarė daugiau žalos nei naudos. Verslininkai, pasinaudodami proga, perpardavinėjo nesertifikuotus turniketus. Jų reali kaina internetinėse parduotuvėse yra vos 2 eurai. Tuo tarpu jie buvo perparduoti už dešimt kartų didesnes kainas prisidengiant Europos Sąjungos CE sertifikatu“, – apie paramos Ukrainai problemas pasakojo paramedikė.
Netrukus ukrainiečių kariai pradėjo skųstis, kad šie turniketai neatlieka savo funkcijos – lūžta plastikinės detalės, plyšta dirželiai, turniketai iki galo neužsiveržia. „Tokie dalykai reiškia tik viena: jeigu šalia nėra originalaus turniketo, sužeistas karys toliau kraujuoja ir dažniausiai miršta“, – sako G.Grinevičienė.
Pasak paramedikės, dar ir dabar kai kurios paramos Ukrainai organizacijos renka įvairias senas medicinines priemones, pasibaigusio galiojimo vaistus, perka pigiausius turniketus ir siunčia juos į Ukrainą.
„Tokios organizacijos mano, kad daro gerą darbą ir padeda ukrainiečiams, tačiau realiai jiems tik kenkia. Karys, turėdamas vieną ar kelis padirbtus turniketus, daugiau jais nesirūpina, o nutikus nelaimei jie sulūžta ir žmogus miršta“, – piktinasi paramedikė.
Klastotės parduodamos kelis kartus pigiau
Turniketai yra skirti skubios pirmosios pagalbos metu stabdyti masyvų kraujavimą. Po sužeidimo jis turėtų būti uždėtas per keliasdešimt sekundžių. Todėl laikas šioje situacijoje yra labai svarbus faktorius. Veržiant suklastotus ir neoriginalius turniketus dažnai lūžta jų plastikinės dalys, dėl ko jie iškart tampa nebetinkami naudoti, o tuo tarpu kraujavimas tęsiasi.
Skubiosios medicinos gydytojas N.Jasinskas sako, kad iš išvaizdos atskirti originalų turniketą nuo klastotės nėra lengva. Klastotėse kartais skiriasi kai kurių dalių atspalviai, medžiagos tipai ir kt. Vis dėlto bene aiškiausias požymis yra kaina, nors ji ir negali būti šimtaprocentinis faktorius. Originalus turniketas kainuoja 30–40 Eur, tuo tarpu padirbinių kainos dažniausiai yra žymiai mažesnės – nuo kelių iki 20 ar kiek daugiau eurų.
Medikas, pats nekart dirbęs priešakinėse karo linijose, stebisi, kaip lengvai žmonės kartais perka padirbinius.
„Man tai primena automobilių vaikų kėdučių pavyzdį. Įsivaizduokit, kad tėvai 3D spausdintuvu ją atspausdina, pririša virvutėmis ir patampę sako, kad lyg viskas ir laiko. Turėtų būti gerai ir per avariją“, – žmonių abejingumu stebisi gydytojas.
