Ukrainos ambasadorius: kovoti su Rusija nori vykti „dešimtys ir šimtai“ savanorių iš Lietuvos

P.Bešta trečiadienį susitiko su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen.

Po susitikimo P.Bešta pabrėžė, kad pagrindinis prioritetas, ko dabar reikia Ukrainai, – neskraidymo zona virš valstybės.

Ambasadoriaus teigimu, rytoj šį klausimą svarstys NATO.

„Problema ta, kad Rusija pakeitė savo karinę strategiją ir atakuoja civilinius objektus, apšaudo didelius Ukrainos miestus. Tai jie daro keletą dienų. Vakar jie sugriovė didžiausią aikštę Europoje – Nepriklausomybės aikštę Charkivo centre. Ji buvo sugriauta raketomis. Yra daug civilių aukų“, – kalbėjo jis, akcentuodamas, kad tarp aukų yra ir vaikų.

P.Bešta pabrėžė, kad Rusijos veiksmai veda prie humanitarinės katastrofos.

„Tiktai neskraidymo zona gali išgelbėti Ukrainą nuo humanitarinės katastrofos“, – pridūrė diplomatas.

Kartu jis sakė, kad Rusijos pajėgos negalės okupuoti valstybės, nes ukrainiečių pasipriešinimas yra labai stiprus.

Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Petro Bešta

+24

Ukrainos ambasadorius dėkojo Lietuvai, mūsų Vyriausybei, kitiems politikams.

„Kasdien jaučiame jūsų paramą ir jūs esate artimi mūsų partneriai bei draugai. Šiuo metu mes matome daug paramos: saugumo, humanitarinėje, finansų, ekonomikos srityse. Tai tebesitęsiantis procesas ir mes dirbame ties kiekviena problema Ukrainoje, kad sulauktume paramos iš Europos Sąjungos, Lietuvos. Stipri Lietuvos parama tarptautinėje arenoje“, – vardijo P.Bešta.

Jis akcentavo, kad Ukraina ginasi visais įmanomais būdais.

Anot diplomato, Rusija privalo būti visiškai izoliuota, sankcijos jai turi būti dar griežtesnės.

Kreipiasi savanoriai

P.Bešta sakė, kad į Ukrainos ambasadą kreipiasi daug savanorių, norinčių vykti kovoti prieš Rusiją.

„Yra dešimtys ir šimtai. Jie ateina ir rengiasi vykti į Ukrainą“, – nurodė jis.

Ambasadorius pasakojo, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis inicijavo tarptautinio legiono sukūrimą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Prie televizijos bokšto Kijeve

Prie jo, diplomato žodžiais, gali jungtis kiekvienas, norintis sunaikinti didžiausią mitą Europoje apie stipriausią kariuomenę.

„Ukrainoje turime labai aiškią procedūrą. Viskas, ką jie turi padaryti, atvykti į atstovybę (kaip vėliau patikslino ambasadorius, tam, kad gautų instrukcijas – 15min), tada jie vyks į Ukrainą, kur jiems bus suteikta viskas, ko reikia“, – kalbėjo jis.

P.Bešta taip pat teigė, kad pabėgėlių srautas iš Ukrainos yra didžiulis. Pirmiausia žmonės atsidūrė su Ukraina besiribojančiose šalyse. Jis dėkojo, kad pabėgėliai laukiami ir Lietuvoje.

Sankcijas reikia plėsti

V.Čmilytė-Nielsen sakė, kad su Ukrainos ambasadoriumi kalbėjo apie tai, ką Lietuva dar gali padaryti padėdama šaliai.

Jos teigimu, Lietuva su partneriais kasdien buria palaikymą kuo greitesniam Ukrainos narystės Europos Sąjungoje klausimo sprendimui.

Pauliaus Peleckio / 15min nuotr./Viktorija Čmilytė-Nielsen susitiko su Ukrainos ambasadoriumi Petro Bešta

Prie mūsų šalies teikiamos paramos parlamento vadovė taip pat išskyrė humanitarinę pagalbą.

„Ir sankcijos Rusijai, kurios jau yra labai skausmingos, kurios yra iš esmės beprecedentės ekonominės sankcijos, ir yra poreikis plėsti jas, didinti. Nes tiek Rusija, tiek Baltarusija, tie režimai – Vladimiro Putino, Aliaksandro Lukašenkos – privalo pajusti, kad šis karas atsisuka prieš juos ir tam mes labai daug dirbame su partneriais.

Aš pati asmeniškai kalbu kasdieną su parlamentų pirmininkais – Europos Sąjungos, NATO valstybių pirmininkais. Ir nėra jokių abejonių, kad visas demokratinis pasaulis yra Ukrainos pusėje, jis yra vieningas, vieningai palaiko sankcijas“, – tikino V.Čmilytė-Nielsen.

Rusija stiprina puolimą

Ukrainoje – septintoji Rusijos pradėto karo diena.

Rusijai toliau apšaudant Ukrainos miestus ir plečiant puolimą, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį perspėjo, kad Kremlius siekia visiškai ištrinti šalį ir jos istoriją.

Rusų pajėgos siekia įbauginti Ukrainos gyventojus bombarduodamos miestus ir bando apsupti sostinę Kijevą.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Volodymyras Zelenskis

Turkija nusprendė blokuoti karo laivų judėjimą sąsiauriais tarp Juodosios ir Viduržemio jūrų, o Europos Sąjunga į naują sankcijų paketą įtraukė virtinę Rusijos oligarchų.

Tarptautinis Baudžiamasis Teismas paskelbė, kad pradės Rusijos invazijos Ukrainoje tyrimą.

JAV prisijungė prie didžiosios Europos dalies ir uždarė savo oro erdvę Rusijos lėktuvams.

Jungtinė Karalystė skelbia sankcijas Baltarusijai dėl jos vaidmens Rusijos invazijoje į Ukrainą.