A.Abromavičius įmonėje „East Capital“, užsiimančioje turto ir vertybinių popierių valdymu, pradėjo dirbti 2002 m. Šiuo metu jis dirba įmonės padalinio Kijeve vadovu. Taip pat jis priklauso Rusijos investuotojų gynėjų asociacijos valdybai, todėl dažnai lankosi Maskvoje.
A.Abromavičius savo karjerą pradėjo 1996 m. bendrovėje „Hansabank“ (dabar – „Swedbank“) ir netrukus buvo paskirtas kapitalo valdymo vadovu. Vėliau jis trejus metus dirbo prekybos akcijomis vadovu „Brunswick Emerging Markets“ bendrovėje.Ukrainoje ministru galintis tapti verslininkas tarptautiniame Konkordijos universitete Estijoje ir JAV yra įgijęs tarptautinio verslo bakalauro laipsnį. Jis laisvai kalba angliškai, rusiškai ir estiškai.
Įtakingas postas
Ketvirtadienį „Segodnia“, remdamiesi savo šaltiniais Petro Porošenkos bloke, pranešė, kad naujojoje Ukrainos vyriausybėje bent keturi ministrai bus užsieniečiai. Teigiama, kad lietuviui bus siūlomas infrastruktūros ministro postas.
Infrastruktūros minisretijoje, ko gero, didžiausi korupciniai pinigai sukasi, o pati ministerija nė kiek nereformuota, – iššūkius naujam ministrui vardijo M.Laurinavičius.
Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Marius Laurinavičius sako, kad ši ministerija – viena svarbiausių Ukrainos vyriausybėje. Infrastruktūros ministerija kuruoja visus svarbiausius ne tik statybų ir kelių tiesimo, bet ir energetinės infrastruktūros klausimus.
„Tai turėtų būti labai įtakingas ir svarbus postas. Dabar bet kurio ministro laukia begalė iššūkių, bet čia, ko gero, didžiausi korupciniai pinigai sukasi, o pati ministerija nė kiek nereformuota“, – teigė jis.
Užsieniečiai Vyriausybėje – geras ženklas
M.Laurinavičius tvirtina, kad pastaruoju metu Ukrainos vyriausybės formavimas blogąja prasme priminė Oranžinės revoliucijos laikus, nes derybos dėl koalicijos formavimo nebuvo lengvos, buvo priešprieša tarp premjero ir prezidento, o oligrachų įtaka ne kažkiek sumažėjo.
„Ženklas yra teigiamas dėl kelių dalykų. Reiktų tikėtis, kad tie žmonės, įskaitant lietuvį, nebus tiesiogiai susiję su oligarchais. Be to, užsieniečių kvietimas į Vyriausybę rodo bent jau valdžios pasiryžimą demonstruoti savo norą imtis rimtų reformų“, – sakė jis.
M.Laurinavičius pripažino, kad užsieniečiams siūlyti ministrų portfelius yra labai neįprastas, bet visai logiškas sprendimas krizės metu.
„Tai palygintina su gana įprastu tarptautinėje praktikoje technokratų pritraukimu į vyriausybes. Tai matoma ir dabartinėje Lietuvos Vyriausybėje. Srities specialistai, o ne politikai, kviečiami tikintis, kad jie nežais politinių žaidimų krizinėse situacijose ir imsis rimtų reformų“, – teigė ekspertas.
