Lietuviški akcentai
Įrašas pirmadienio rytą, praėjus lygiai metams ir dviem mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo, buvo paskelbtas Ukrainos Gynybos ministerijos paskyroje „Twitter“. Čia jis jau peržiūrėtas 200 tūkst. kartų.
Per porą dienų juo jau pasidalino tūkstančiai socialinių tinklų vartotojų.
43 sekundžių trukmės filmuke rodomi Vilniaus stogai, senamiestis, kelios Ukrainos palaikymo akcijos sostinės Rotušės aikštėje ir kitur, miškai iš paukščio skrydžio.
Tarp šių vaizdų įterpta ištrauka iš Rusijos valstybinės televizijos laidos, kurioje buvo kalbama apie Suvalkų koridorių ir, kaip galima suprasti, Lietuvos puolimą iš Baltarusijos būtent jo kryptimi.
Po to – Lietuvos kariuomenės „Spartanas“, kraunama parama Ukrainai, įvairi karinė technika.
„Lietuva – šalis, kuriai nuolat gresia Rusijos invazija, turėjo visas priežastis saugoti savo ginklus, – toks tekstas anglų kalba lydi šiuos vaizdus. – Bet ji to nepadarė.
Mūsų draugai lietuviai siuntė mums sraigtasparnius, karinę techniką, artileriją. Lietuvos piliečiai paaukojo 6 mln. eurų dronui mūsų oro pajėgoms nupirkti. Ukraina niekuomet nepamirš jūsų dosnumo.“
Filmukas baigiamas kadru, kuriame matyti Lietuvos bei Ukrainos vėliavos ir užrašas anglų bei lietuvių kalbomis „Ačiū, Lietuva!“
Jame skamba Lietuvos grupės „Ugniavijas“ atliekama karo daina „Oi šermukšnio“.
Esame tarp lyderių
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas praėjusią savaitę Seimo posėdyje pranešė, kad Lietuvos parama Ukrainai jau siekia 454 mln. eurų.
„Ieškome dabar būdų, kaip inicijuoti ir naujus pirkimus, – kalbėjo jis. – Skiriame lėšas ir tarptautiniams fondams. Rengiame ukrainiečius, pernai parengėme 500 ukrainiečių karių, šiemet planuojame jų parengti 1 600, o galbūt iki 2 tūkst.
Iš tikrųjų ne visada galime pasakyti, kiek bus jų parengta, bet mūsų įsipareigojimas – teikti Ukrainai paramą iki pergalės prieš agresorių.“
Interneto platforma „Statista“, kaupianti duomenis apie rinkas ir vartotojus, suskaičiavo, kiek šalys išleido Ukrainos ginklavimui, humanitarinei ir finansinei pagalbai.
Absoliučiais skaičiais pirmauja JAV, nuo karo pradžios skyrusios 73,2 mlrd. eurų. Gerokai daugiau nei pusė šios sumos buvo skirta ginklams tiekti iš amerikiečių kariuomenės sandėlių arba ginklams pirkti.
Antroje vietoje – Europos Sąjunga (kaip organizacija), skyrusi 35 mlrd. eurų.
Toliau rikiuojasi Jungtinė Karalystė (8,3 mlrd. eurų), Vokietija (6,1 mlrd. eurų), Kanada (4 mlrd. eurų).
Lietuva, remiantis duomenimis, apimančiais laikotarpį nuo invazijos pradžios iki sausio vidurio), skyrė 350 mln. eurų ir yra 19-a.
Tačiau, palyginus šalių suteiktą pagalbą su jų galimybėmis, vaizdas keičiasi, atkreipė dėmesį tinklalapis technologijos.lt.
Kiek senesni (iki praėjusio lapkričio 20 d.) skaičiai rodė, kad vienam estui parama atsiėjo 255 €, amerikiečiui – 184 eurus, latviui – 178 eurus, lietuviui ir britui – po 100 eurų, lenkui – 80 eurų, vokiečiui – 65 eurus.
Sausio vidurio duomenimis, šalių, Ukrainai skyrusių didžiausią dalį savo bendrojo vidaus produkto, ketvertas buvo toks: Estija (1,1 proc.), Latvija (0,93 proc.), Lenkija (0,5 proc.), Lietuva (0,46 proc.).
