Epidemiologiniais duomenimis, moteris savanoriavo gyvūnų prieglaudoje Daugpilyje. Šių metų balandį jai buvo įkandęs šuo, tačiau šiuo metu šis gyvūnas yra sveikas.
Moteris taip pat maitino benamius katinus ir šunis namo kieme bei sodyboje už miesto, šalia miško. 2018 metais gegužės mėnesį ji keliavo Indijoje ir šios kelionės metu jai buvo įkandęs į abi kojas mažas šuniukas.
Anksčiau žmonių pasiutligės atvejai Latvijoje užregistruoti po vieną kartą 1993, 1996 ir 2003 metais. Paskutinis pasiutligės atvejis laukiniams gyvūnams registruotas 2012 metais.
ULAC duomenimis, pernai Lietuvoje medicinos pagalbos į medikus kreipėsi daugiau nei 5 tūkst. asmenų, nukentėjusių nuo įvairių laukinių ir naminių gyvūnų, daugiau nei pusė jų paskiepyti nuo pasiutligės.
Praėjusiais metais nuo laukinių, pasiutlige sergančių gyvūnų, nenukentėjo nei vienas asmuo.
ULAC pranešime pažymi, kad iki šiol nėra veiksmingo pasiutligės gydymo, todėl įkandus, įdrėskus ar apseilėjus bet kokiam gyvūnui rekomenduojama skubiai kreiptis į gydymo įstaigą. Vienintelė galimybė apsisaugoti nuo pasiutligės ir išvengti mirties – skiepai.
Per pastaruosius beveik šešis dešimtmečius Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių. Paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos Lietuvoje registruotas 2007 metais, kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando šuo.
Kasmet nuo pasiutligės visame pasaulyje miršta apie 59 tūkst. žmonių. Europos regione žmonių pasiutligės atvejų neberegistruojama. Didžiausi sergamumo rodikliai registruojami Azijos žemyne – ypač Indijoje.
Kad būtų išvengta pasiutligės, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) du kartus per metus, valstybės lėšomis, vykdo laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės.
Vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją nuo pasiutligės, 2007 metais buvo patvirtinti 432 pasiutligės virusu užsikrėtusių laukinių ir naminių gyvūnų atvejai, 2016–2017 metais nebuvo nustatytas nei vienas pasiutligės atvejis tarp gyvūnų, o 2018 metais buvo patvirtintas vienas pasiutlige užsikrėtęs laukinis gyvūnas Šalčininkų rajone.
