Per pirmuosius šešis mėnesius registruota kiek daugiau nei 14,5 tūkst.susirgimo vėjaraupiais atvejų – pernai tokiu pačiu laikotarpiu jų būta beveik 10 tūkstančių.
Anot ULAC medikų, šiai infekcijai būdingas pakilimas žiemos ir pavasario mėnesiais, taip pat vėjaraupiams būdingas cikliškumas – sergamumo pakilimai kartojasi kas 2 – 5 metus.
Kasmet vidutiniškai registruojama po 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.
Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Persirgus vėjaraupiais, virusas lieka žmogaus organizme slaptojoje fazėje, o jam aktyvavusis išsivysto juostinė pūslelinė.
Suaugusiems žmonėms vėjaraupiai pasireiškia sunkesnėmis formomis ir komplikacijų išsivystymo rizika daug kartų didesnė nei vaikams.
Vėjaraupiai itin pavojingi kūdikiams ir nėščiosioms bei tiems, kurių imunitetas yra nusilpęs. Tačiau vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų, jų atsparumu vėjaraupiams reikia pasirūpinti iki planuojant nėštumą.
Vienintelė specifinė vėjaraupių profilaktikos priemonė – gyva susilpninta vėjaraupių vakcina, pasižyminti dideliu efektyvumu.
Šiuo metu Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis.
Vakcina galima skiepyti vaikus nuo devynių mėnesių amžiaus ir suaugusius. Tiek vaikams, tiek suaugusiems rekomenduojamos dvi vakcinos dozės, mažiausiai keturių savaičių intervalu.
