ULAC duomenimis, pernai pirma vakcinos nuo vėjaraupių infekcijos doze pasiskiepijo 2329, antra – 1518 asmenų. Skaičiuojama, kad tai didžiausias pasiskiepijusiųjų skaičius per dešimtmetį.
Vėjaraupiai – ūmi virusinė liga, pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Lietuvoje nuo vėjaraupių skiepijamasi savo lėšomis. Tiek vaikai, tiek suaugę skiepijami dvejomis vakcinos dozėmis.
Centro stebėsenos duomenimis, kasmet vidutiniškai registruojama 15 tūkst. susirgimų vėjaraupiais.
Per pirmąjį šių metų pusmetį užregistruoti 4344 vėjaraupių atvejai ir tai tris kartus mažiau, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo registruoti 14 tūkst. 584 atvejai.
Iš viso praėjusiais metais vėjaraupiais sirgo 18 tūkst. žmonių.
Pasak ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės Eglės Savickienės, gerokai mažesnį registruotą sergamumą vėjaraupiais šį pusmetį lėmė karantino laikotarpis.
„Vėjaraupių infekcija dažniausiai serga vaikai. Kadangi ugdymas pavasarį buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, tai taip buvo apribotas viruso plitimas“, – aiškina E. Savickienė.
Anot jos, atsižvelgiant į pernai metais užsikrėtusių vėjaraupiais skaičių, pasiskiepijusiųjų nėra daug. Tačiau E.Savickienė pabrėžia, kad įvertinus tai, jog skiepas yra mokamas, o ir besiskiepijančių kasmet daugėja, „tendencijos nuteikia pozityviai“.
Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus.
Persirgus vėjaraupiais, imunitetas šiai ligai susidaro visam likusiam gyvenimui. Tačiau po infekcijos virusas lieka organizme (nugaros smegenų mazguose) ir, susilpnėjus imuninės sistemos funkcijai, gali pasireikšti juostine pūsleline.
