Kaip skelbiama ULAC ataskaitoje, iš pernai pradėtų gydyti asmenų 87 ŽIV užsikrėtė per švirkščiamuosius narkotikus, 70 – heteroseksualių, 19 – homoseksualių santykių metu, o trijų asmenų užsikrėtimo kelias nėra žinomas. Gydymas pradėtas ir vienam vaikui.
Iš viso Lietuvoje 2021 metais ŽIV ligos gydymas skirtas 1091 sergančiam asmeniui, 817 iš jų – vyrai.
ULAC skelbiamais duomenimis, beveik pusė (48,9 proc.) asmenų, kuriems pernai pradėtas ŽIV ligos gydymas, buvo užsikrėtę virusiniu hepatitu C, 5 proc. – virusiniu hepatitu B, o 5,6 proc. sirgo tuberkulioze bei šešiems asmenims buvo nustatytas sifilis.
179 arba 16,4 proc. ŽIV užsikrėtę asmenys pernai ŽIV ligos gydymą gavo būdami įkalinimo įstaigose.
ULAC pranešime taip pat pažymima, kad nepaisant to, jog ŽIV ligos gydymas yra nemokamas, maždaug tik kas antras užsikrėtęs asmuo dėl ŽIV ligos paslaugų lankėsi gydymo įstaigoje ir gydyme dalyvauja tik 43 proc. visų pacientų, kurie žino, kad yra užsikrėtę ŽIV.
Pasak ULAC medikų, teoriškai ši aprėptis galėtų ir turėtų būti didesnė, bet beveik pusė pacientų nesikreipia gydymo paslaugų, nes, tikėtina, nejaučia jokių ŽIV ligos simptomų, dar kita dalis turi ŽIV ligos gydymo prieinamumo problemų, kai negali gauti gydymo paslaugų pagal gyvenamąją vietą.
Anot pranešimo, taip yra todėl, kad dalyje savivaldybių dirbantys gydytojai infektologai neteikia ŽIV ligos gydymo paslaugų dėl įvairių priežasčių.
Oficialiais duomenimis, iš viso Lietuvoje iki 2022 metų registruoti 3572 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių dauguma vyrai, užsikrėtę ŽIV infekcija vartojant švirkščiamuosius narkotikus.
ULAC vertinimu, savo ŽIV statusą žino 84,5 proc. visų galimai užsikrėtusių ŽIV asmenų – šis rodiklis turi gerėjimo tendenciją, užpernai jis siekė 83 procentus.
