Iš buvusio 6,8 tūkst. hektarų ploto, ministrų kabineto patvirtinto 1997-aisiais, draustiniui bus palikta apie 4,2 tūkst. hektarų.
„Ūlos kraštovaizdžio draustinyje buvo teritorijų, kuriose nėra vertingų saugotinų gamtos, kultūros paveldo teritorinių kompleksų, susijusių su draustinio steigimo tikslais", – rašoma Vyriausybės pranešime.
Anot Vyriausybės, gamtiniu, kultūriniu požiūriu šios teritorijos nėra tiesiogiai susijusios su Ūlos upės slėniu, o augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis „neturi išskirtinės aplinkosauginės svarbos".
„Atsisakius šių teritorijų, Ūlos kraštovaizdžio draustinyje bus sudarytos sąlygos tikslingesniam jo apsaugos ir tvarkymo organizavimui. Taip pat panaikinama prieštara tarp teisinio šių teritorijų statuso ir realios, tenkinančios aplinkosauginius poreikius, situacijos", – pranešime aiškinamas sprendimas.
Ministrų kabinetas teigia tokiu nutarimu sudaręs galimybę „optimaliau naudoti" nebesaugomus miškus.
Ūlos kraštovaizdžio valstybinis draustinis įsteigtas 1960 metais siekiant išsaugoti zandrinių terasinių smėlingų lygumų kraštovaizdį su termokarstiniais ežerėliais, žemyninėmis kopomis ir hidrografiniais ypatumais, upėtakių nerštavietes. Prie šių tikslų siūloma pridėti, kad draustinyje bus siekiama išsaugoti „mažosios negės ir ūdros gamtines buveines".
