2004 metais UNESCO ekspertai, atvykę į Vilnių ir susipažinę su sostinės specialiuoju planu, pateikė rekomendacijas, ką reikia daryti siekiant išsaugoti į Pasaulio paveldo sąrašą įrašytą objektą, bet rekomendacijos taip ir liko popieriuje, antradienį per spaudos konferenciją teigė Seimo narė Aurelija Stancikienė.
„Neatlikus rekomendacijų, paprastai imamasi tam tikrų sankcijų arba priemonių, dažnai net peržiūrint sąrašą, įtraukiant objektus į paveldo objektų, esančių pavojuje, sąrašą“, – teigė ji.
Parlamentarė citavo UNESCO ekspertų rekomendacijas ir konstatavo, kad į jas neatsižvelgta.
Anot jos, Lietuvai siūlyta būtinai apibrėžti institucijų, atsakingų už senamiesčio priežiūrą ir apsaugą, teisinį statusą bei atsakomybę. „Iki šiol nepadaryta, – tvirtino A.Stancikienė. – Rašyta, kad būtina nustatyti šios vietovės, tai yra Vilniaus senamiesčio, apsauginę zoną – nepadaryta. Taip pat primygtinai rekomenduota sudaryti tarybą, kurioje būtų Kultūros ministerijos, savivaldybės, nevyriausybinių organizacijų atstovai – nepadaryta.“
Seimo narės teigimu, neatsižvelgta ir į patarimą vengti šiuolaikinių statybos metodų senamiestyje, nustatyti adekvačias sankcijas, baudas už senamiesčio reglamento nesilaikymą.
Be to, pasak A.Stancikienės, į blogąją pusę pakeista ir teisinė bazė, reglamentuojanti darbus senamiestyje.
„UNESCO ekspertai kaip problemą nurodė, kad įrašant Vilniaus senamiestį į Pasaulio paveldo sąrašą egzistavo teisinė bazė ir dokumentai, galintys užtikrinti senamiesčio apsaugą, bet po to, kai teritorija tapo ne nacionaliniu, o pasauliniu lygiu saugoma teritorija, teisinė bazė pasikeitė taip, kad senamiestį galima saugoti formaliai, bet realiai fiziškai nebelabai“, – pareiškė politikė.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos narė Jūratė Markevičienė per spaudos konferenciją pabrėžė, kad nuo 1998 metų iš esmės nevykdoma senamiesčio stebėsena.
„Kitaip kaip akibrokštu negaliu pavadinti, kad Vilniaus miesto savivaldybė pripažįsta, jog nevykdė pagrindinės savo funkcijos – stebėsenos“, – sakė Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.
Paveldosaugininkai nustatė, kad pakito Vilniaus senamiesčio ir jo aplinkos istoriškai susiformavęs kraštovaizdis, būdingi struktūros bruožai, panoramos, siluetai.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai, patys atlikę išorinę senamiesčio apžiūrą, parengė ir priėmė nutarimą „Dėl pasaulio paveldo vietovės – Vilniaus istorinio centro (senamiesčio) esamos būklės bei autentiškumo“.
Šiame dokumente konstatuojama, kad „esant neveiksmingai valstybinei paveldo apsaugos sistemai ir savininkų nenorui, neigiami pokyčiai yra sisteminiai, didelio masto ir būtent dėl jų Vilniaus istorinis centras neteko dalies autentiškumo ir vientisumo“.
Paveldosaugininkai nustatė, kad pakito Vilniaus senamiesčio ir jo aplinkos istoriškai susiformavęs kraštovaizdis, būdingi struktūros bruožai, panoramos, siluetai.
Šiuos pokyčius lėmė naujos, per pastarąjį dešimtmetį pastatytos, šiuolaikinių formų, didelių tūrių pastatai iš stiklo ir betono. Jie savo siluetais konkuruoja ar net nustelbia Gedimino pilies bokštą. Tai – Konstitucijos prospekte įsikūrę verslo centras „Europa“, Registrų centro pastatas, 22 aukštų Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, 27 aukštų biurų–gyvenamasis namas ir 16 aukštų „Swedbank“ administracinis pastatas, sako paveldosaugininkai.
Valstybinė kultūros paveldo komisija konstatavo, kad prioritetu nelaikomas reikšmingiausių ir vertingiausių saugomų kalvų ir piliakalnių, pastatų ansamblių, kompleksų atskleidimas bei išryškinimas.
Senamiesčio apsaugos zonoje ir kitose Vilniaus vietose, neatsižvelgus į Vilniaus kalvų ypatybes, pastatyta daug aukštybinių pastatų ir ilgų daugiaaukščių namų, kurie ypač stelbia vertingiausius senosios sostinės senamiesčio siluetus, panoramas bei istorines dominantes, rašoma dokumente.
Komisija tvirtina, kad keičiamas senamiesčio reljefas, hidrografinis tinklas, nerestauruotas ir neatkurtas nė vienas istorinis želdynas. Mažėja želdynų ir želdinių – skveruose bei neužstatytose kvartalų erdvėse planuojamos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės bei garažai. Kai kurie želdynai iš dalies jau užstatyti.
Anot ekspertų, didinant sostinės senamiesčio užstatymo tankumą, intensyvumą, aukštinant namus ir stogus, keičiama autentiška erdvių ir tūrių hierarchija. Nyksta tradicinis ansamblių (bažnyčių su vienuolynais bei sodais, rūmų kompleksų) dominavimas aplinkoje.
Pasak komisijos, senieji kiemeliai paverčiami XIX amžiaus pabaigai būdingais „kiemais–šuliniais“, sodybinį užstatymą keičia perimetrinis.
„Senos vertingos konstrukcijos, detalės pašalinamos užuot jas išsaugojus. Ypač žalojamos ir naikinamos autentiškos bei tradicinės durys ir langai, jie sistemingai keičiami į šiuolaikines duris bei vitrinas. Beveik visur mediniai rėmai keičiami plastikiniais arba prastomis medinėmis imitacijomis, – rašoma komisijos nutarime. – Menkai saugomos medinės ir metalinės architektūrinės detalės ir elementai, ypač smulkieji.“
Senamiestyje įrengiant parduotuves angos vitrinoms bei durims būna iškertamos sienoje arba jos padidinamos, padaromi į gatvę išsikišantys laipteliai bei apsauginės tvorelės.
„Dėl gausių, dažnai net grindinį siekiančių stiklinių vitrinų ir durų, architektūrą stelbiančios margos reklamos pasikeitė Vilniaus senamiesčio parterio pavidalas. Daug autentiškumo prarado seniausios senamiesčio gatvės – Pilies, Didžioji, Trakų, Stiklių, Gaono, Vokiečių ir kitos“, – teigia paveldosaugininkai.
Pasak jų, kompleksiškai, kaip vientisi meno kūriniai, paprastai saugomi ir tvarkomi tik bažnyčių istoriniai interjerai.
Autentiškumą mažina ir nauji infrastruktūros statiniai: antžeminės ir požeminės automobilių stovėjimo aikštelės po gatvėmis, aikštėmis, pastatais, kiemais, saugomų kalvų šlaituose, Karaliaus Mindaugo tiltas, keltuvas į Gedimino kalną.
Pasaulio paveldo komitetas nuo 2005 metų sistemingai primena Lietuvai apie konkrečių įsipareigojimų vykdymą Vilniaus senamiesčio atžvilgiu.
Paveldosaugininkai atkreipė dėmesį, kad visi jų nustatyti pažeidimai padaryti ne savavališkai, o esant daugelio valdininkų, pareigūnų, specialistų pritarimui ir leidimui. Todėl, anot jų, turi būti pareikalauta iš kiekvieno valdininko atsakyti už priimtą sprendimą.
1994 metais Vilniaus senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
