Tokią poziciją Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei adresuotame laiške išsakė UNESCO generalinio direktoriaus pavaduotojas komunikacijai ir informacijai Moezas Chakchhoukas.
„Kaip organizacija, nuo pat savo įkūrimo kovojanti už žiniasklaidos laisvei, pliuralizmui ir nepriklausomumui palankios aplinkos kūrimą, UNESCO galėtų pasidalyti patirtimi, kaip pradėti dialogą tarp žiniasklaidos, pilietinės visuomenės ir atitinkamų institucijų, taikant UNESCO naudojamą Žiniasklaidos plėtros rodiklių metodiką, jei Lietuvos valdžios institucijos to pageidautų“, – rašoma M.Chakchouko rašte LRT vadovei.
Kaip trečiadienį pranešė LRT, UNESCO raštas – reakcija į LRT vadovės laišką, atkreipiantį tarptautinės organizacijos dėmesį į susidariusią situaciją dėl Lietuvos visuomeninio transliuotojo, Seime rengiantis svarstyti jo veiklą reguliuojančių teisės aktų pataisas.
Seimas pernai gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Seimo komisijos tyrimo išvadose minimi viešųjų pirkimų pažeidimai, padaryti dirbant ankstesniems vadovams. Konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometinė LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Lapkričio pradžioje Seime nepritarta laikinosios tyrimo komisijos išvadoms dėl LRT, jos tebesvarstomos komitetuose.
Laikinosios komisijos išvadose siūloma steigti naują LRT valdymo organą – valdybą. Taip pat siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, susiejant su skiriančiosios institucijos kadencija, trumpinti tarybos narių kadenciją.
LRT vadovybė nuogąstauja, kad tokie pakeitimai kelia grėsmę LRT nepriklausomumui. Tuo metu valdantieji teigia, kad tai užtikrintų skaidresnį ir efektyvesnį nacionalinio transliuotojo veikimą.
Seimo tyrimo metu LRT vadovybė pasikeitė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.