„Alma littera“ pripažįsta, kad situacija – unikali: nei tokio tiražo atšaukimo, nei bendradarbiavimo su autorium nutraukimo leidyklos istorijoje nėra buvę. Panašiai teigia ir kitos leidyklos.
Generalinė prokuratūra penktadienį paskelbė, kad R.Vanagaitės pasisakymų apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą netirs. Bet tai nebūtinai reiškia, kad ši istorija neturės ilgalaikių pasekmių. Advokatas, advokatų kontoros „Pakėnas ir partneriai“ partneris Domas Pakėnas sako, kad leidyklos „Alma littera“ sprendimas ateityje gali tapti pavyzdžiu, kuris paskatins į bendradarbiavimo sutartis leidyklas įtraukti ir reputacijos klausimą.
„Alma littera“ vadovė: nuostolių dar nesuskaičiavome, atvejis – unikalus
„Kol kas nuostolių nesuskaičiavome. Dabar svarbiausia drauge su teisininkais išspręsti susiklosčiusią situaciją. Šiuo metu mums tai rūpi labiausiai“, – 15min atsakydama į klausimą apie leidyklos patirtą nuostolį sakė leidyklos vadovė Danguolė Viliūnienė. Jos teigimu, „šiuo metu vyksta bendradarbiavimo nutraukimo teisiniai procesai ir jie užtrunka“.
Pasak leidyklos direktorės, tiek atvejis, kuomet iš prekybos atšaukiamas visas jau išleistos knygos tiražas, tiek atvejis, kai nutraukiant bendradarbiavimą su kokiu nors rašytoju rašytoja visos jo ar jos knygos yra išimamos iš leidyklos, yra unikalūs leidyklos istorijoje. Tiesa, D.Viliūnienė pažymi, kad įvairių autorių rankraščiai dar neišleisti yra nuolat atmetami dėl įvairių priežasčių, o skaitytojų nepamėgtų knygų tiražai nėra kartojami.
„Mes, kaip ir kitos leidyklos, nuolat gauname daugybę rankraščių. Tačiau dėl įvairių priežasčių – neįdomaus turinio, neišbaigtų veikėjų charakterių, stiliaus, temos aktualumo ir t.t, didelė dalis atmetama. Dažnas autorius atmestą kūrinį siūlo kitoms leidykloms. Dažniausiai leidėjas surandamas ir kūrinys, jei nėra visiškai beviltiškas, pasiekia skaitytojus“, – sako D.Viliūnienė.
15min anksčiau rašė, kad leidykla „Alma littera“ yra išleidusi šešias R.Vanagaitės knygas – „Pareigos metas: pirmoji knyga Lietuvoje apie artimųjų senatvę ir slaugą“, kurios 2014-ųjų leidimo tiražas siekė 2 tūkst., 2015-ųjų – 1,5 tūkst. egzempliorių; „Ne bobų vasara“, 2015 metais išleistą 4,5 tūkst., 2016 metais – 2 tūkst., 2017 metais – 2,5 tūkst. egzempliorių tiražais; „Ne bobų reikalai“, 2016 metais išleistą 5 tūkst. egzempliorių tiražu; „Mūsiškiai“, 2016-aisiais padaugintą beveik 16 tūkst. egzempliorių tiražu; „Jis“, kuri praėjusiais metais buvo išleista 15 tūkst., šįmet – 5 tūkst. egzempliorių tiražais, ir naujausią knygą „Višta strimelės galva“, kurios tiražas siekia 15 tūkst. egzempliorių.
Kitų leidyklų atstovai panašių atvejų neprisimena
Portalas 15min domėjosi, ar situacija, kuomet atšaukiamos visos kokios nors autoriaus knygos, yra unikali Lietuvos knygų leidyboje. Į 15min siųstus klausimus atsakė „Kitų knygų“, „Vagos“ ir „Obuolio“ atstovai. Visi jie tvirtino panašių į R.Vanagaitės atvejį savo knygų leidimo istorijoje neprisimenantys.
Knygynų tinklo ir leidyklos „Vaga“ vykdomoji direktorė Asta Mikelionytė-Čechovskienė 15min sakė nenorinti teigti, kad toks atvejis tikrai unikalus knygynų tinklo „Vaga“ istorijoje, bet kažko analogiško prisiminti negalinti.
„Skandalų lydimų knygų tikrai pasitaiko, bet kad būtų išimami iš prekybos tiražai – ypatingi atvejai“, – teigė A.Mikelionytė-Čechovskienė.
Pasak leidyklos „Kitos knygos“ direktoriaus Gedimino Baranausko, visas jau išleistos knygos tiražas iš prekybos buvo atšauktas tik kartą leidyklos istorijoje – radus poligrafinį broką.
Atvejų, kuomet būtų nutrauktas bendradarbiavimas su rašytoju, išimant visas jo knygas iš leidybos, G.Baranausko atveju, leidykloje nebuvo. „Mes orientuojamės į knygų kokybę, jeigu jau ryžtamės leisti, tai manome, kad knyga yra gera“, – 15min teigė G.Baranauskas.
Leidyklos „Obuolys“ vadovas Paulius Virbickas taip pat tvirtino, kad leidyklos praktikoje atšauktų knygų nebuvo.
„Tiesa, sykį juokais vos nepadarėme knygų deginimo akcijos – turėjome tokią knygą apie 2012 metų majų pranašystes, ir kadangi pasaulio pabaiga taip ir neatėjo, svarstėme, ar nereikia poros šimtų likusių knygų, praėjus „lemtingai“ datai sukūrenti. Tačiau tai pasirodė nelabai skoninga akcija, todėl susilaikėme“, – prisiminė P.Virbickas.
Jei pasitaiko nutraukti bendradarbiavimą su autoriais „Obuolio“ leidykla, pasak P.Virbicko, dažniausiai išsiskiria gražiuoju.
„Mūsų tarpusavio sutartys įpareigoja rūpintis jų ankstesnių knygų prekyba net ir nebetęsiant bendradarbiavimo dėl, pavyzdžiui, naujo produkto“, – teigė P.Virbickas.
Internete ieškant informacijos apie Lietuvoje leidyklų iš platinimo atšauktas knygas, pavyko rasti vieną pastarųjų metų atvejį: 2014 m. atšauktą vaikų rašytojos Neringos Dangvydės knygą „Gintarinė širdis“.
Tuomet šią vaikams skirtą pasakų knygą išleido Lietuvos edukologijos universiteto leidykla. Tačiau universitetui sulaukus grupės Seimo narių laiško ir paaiškėjus, kad knygoje esama pasakų apie homoseksualias poras, Lietuvos edukologijos universitetas pareiškė, kad knyga išleista asmenine leidyklos vadovo iniciatyva, ir leidinį iš prekybos atšaukė, autorę apkaltinęs „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
N.Dangvydė 15min tuomet teigė, kad tokia cenzūra primena sovietmetį. Jos teigimu, rinktis, ką skaityti, o ko – ne, turėtų patys tėvai ir vaikai, to už juos Seimo nariai nuspręsti negali.
Rašytoja bandė knygą į knygynų lentynas sugrąžinti teisminiu keliu, pateikdama teismui ieškinį prieš Lietuvos edukologijos universitetą dėl neteisėto knygos platinimo sustabdymo dėl diskriminacinių pagrindų, bet teismas ieškinį atmetė. Dabar knygą galima įsigyti internetu.
Advokatas: ateityje bendradarbiavimo sutartyse bus kalbama apie reputaciją
Advokato D.Pakėno teigimu, nors taškas R.Vanagaitės istorijoje dar nepadėtas, darosi aišku, kad „Alma littera“ sprendimas nutraukti bendradarbiavimą su šia autore gali tapti pavyzdžiu, kuris ateityje leidyklas paskatins į bendradarbiavimo sutartis įtraukti ir reputacijos klausimą.
„Pripažinkime, kad reputacijos smukimas ar jos pablogėjimas Lietuvoje nėra populiari priežastis nutraukti sutartį. Tačiau šie įvykiai gali suformuoti naujas bendradarbiavimo nutraukimo praktikas.
Noriu atkreipti dėmesį, kad reputacijos sumažėjimas tam tikrais atvejais gali būti pripažintas esminiu sutarties pažeidimu ir pagrindu ją nutraukti vienašališkai. Leidykla ir autorius į savo bendradarbiavimo sutartį ateityje gali įtraukti punktą, kuriame bus numatyta, kad dėl autoriaus reputacijos pablogėjimo sutartis gali būti nedelsiant nutraukta. Iš teisinės pusės tai yra legalu ir įmanoma“, – sakė D.Pakėnas.
Leidykla ir autorius į savo bendradarbiavimo sutartį ateityje gali įtraukti punktą, kuriame bus numatyta, kad dėl autoriaus reputacijos pablogėjimo sutartis gali būti nedelsiant nutraukta. Iš teisinės pusės tai yra legalu ir įmanoma.
Advokatas sakė abejojantis, kad atsiras antras panašus atvejis, tačiau, jo teigimu, sutartyse tikėtis autoriaus reputacijos nuostatos yra logiška. Tiesa, D.Pakėnas teigė norintis pabrėžti, kad susiklostė išties ypatinga situacija, todėl kategoriškos ir bendros nuomonės šiuo klausimu dar nėra.
Pasaulyje, anot advokato, panašių įvykių, nors ir kitame kontekste, yra pasitaikę. Dėl pakitusios reputacijos nutrauktų sutarčių – taip pat.
„Pavyzdžiui, net JAV, kurios garsėja liberaliu požiūriu į viešai skleidžiamą žodį, bendradarbiavimo sutarčių nutraukimas dėl pakitusios vienos iš šalių reputacijos nėra retas sprendimas. Europoje laisvo žodžio teisė taip pat yra, tačiau ji nėra absoliuti. Negalima kalbėti bet ko, ypač to, kas pažeistų kitų asmenų teises ar pamatines visuomenės vertybes. Šiuo metu kilęs skandalas nėra naujas – jis gali kilti bet kur“, – teigė advokatas.
D.Pakėno teigimu, autorės išsakytas mintis žiniasklaidoje ir jų įtaką reputacijai gali įvertinti tik teismas.
Tačiau tais atvejais, kai pasisakymai akivaizdžiai nesuderinami su tokiomis Konstitucijoje įtvirtintomis vertybėmis kaip žmogaus ir visuomenės orumas, garbė, demokratija ar valstybės nepriklausomybė, taip pat kai pasisakymais yra pažeidžiami jautrių visuomenės grupių interesai, skleidžiama propaganda, melas ir pan., leidykla gali būti priversta nedelsiant nutraukti knygų leidybą“, – sakė advokatas.
Anot D.Pakėno, nors R.Vanagaitės atvejis mūsų šalyje kol kas neturi precedento, jei labiausiai šaliai nusipelnę, visuomenei gerai žinomi ir autoritetą turinys istorikai pripažįsta vienokią istorinę tiesą, tai kitos tiesos pateikimas nėra įmanomas ir netgi prieštarauja įstatymui.
„Mano nuomone, norint teisingai išspręsti susidariusią situaciją, geriausia būtų atlikti kruopščią istorinių tekstų analizę ir tuomet patvirtinti arba paneigti R.Vanagaitės išsakytas mintis. (...) Manau, kad kraštutiniais atvejais, valstybė turi padėti leidyklai apsiginti ir apsaugoti jos teises, ypač jei daroma finansinė žala. Tačiau reikia nepamiršti, kad sprendžiant kiekvieną ginčą reikia remtis teisingumo ir sąžiningumo principais“, – 15min teigė D.Pakėnas.
