Dar neseniai Kalvarijos gyventojai didžiavosi savo miestelio urbanistiniu palikimu, o ypač senosiomis žydų sinagogomis. Istorijos ir architektūros tyrinėtojai XVIII-XIX amžiuje statytą sinagogų kompleksą vadina vienu unikaliausių Lietuvoje. Todėl jas yra būtina išsaugoti ateities kartoms. Deja, šimtamečiams pastatams išsaugoti vien gerų norų neužtenka.
Viena - nyksta, kita - apleista
Kalvarijos sinagogų kompleksą sudaro trys pastatai - 2 sinagogos ir tarp jų įsikūrusi Talmudo mokykla. Vykdant Restitucijos aktą, visas kompleksas buvo grąžintas Lietuvos žydų bendruomenei. 2002 metais vienas iš mažiausiai laiko bei žmonių nuniokotų statinių - eklektinė sinagoga buvo iš dalies restauruota. Atstatytos jos sienos, sudėti langai, įstatytos durys, iš vienos pusės aptverta teritorija. Gelbstint pastatą prisidėjo Vokietijoje veikiantis žydų kultūros paminklų išsaugojimo fondas "Ebelin und Gerd Buccerius ZEIT".
Beveik milijonas litų, kuriuos per pusę skyrė fondas bei Kultūros paveldo departamentas, greitai pasibaigė ir jau penkerius metus kompleksas apleistas.
Beveik milijonas litų, kuriuos per pusę skyrė fondas bei Kultūros paveldo departamentas, greitai pasibaigė ir jau penkerius metus kompleksas apleistas. Nebėra dalies vartų, todėl į teritoriją gali įeiti kas tik nori. Nulupinėtos atstatytos sinagogos durų rankenos, o prie pastatų bujoja vos ne žmogaus ūgio dilgėlės. Per žoles ir krūmokšnius vos matyti ir nerestauruotos barokinės sinagogos sienos. Įgriuvus stogui, byra vidinės sienos, kolonos. Beviltiška tarp jų ieškoti ir kažkada čia buvusio unikalaus žydų maldos namų altoriaus - Aron Kodešo.
Aikštelėje prie pastatų mėgsta rinktis aplinkinių gatvių vaikai. Jų tėvai LŽ teigė, kad draudžia vaikams lankytis sinagogų teritorijoje. "Ten iki nelaimės - tik vienas žingsnis. Ypač prie tos, senosios. Kas žino, kuomet kokia plyta nukris", - kalbėjo vietiniai gyventojai.
Kalvarijos sinagogų komplekso statiniai yra įrašyti į valstybės saugomų kultūros vertybių sąrašą. Tad Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovui Algiui Miliui jų būklė žinoma. "Komplekse lankėmės prieš savaitę. Restauruota eklektinė sinagoga nėra labai nuniokota, bet barokinės būklė kelia rimtą susirūpinimą. Guodžia tik tai, kad jos sienos storos, todėl visai nesugrius", - vylėsi A.Milius.
Pinigų - nėra
Paminklosaugininkai ne kartą baudė Lietuvos žydų bendruomenę už jai priklausančio kultūros paminklo nepriežiūrą, tačiau bausmės nieko nepakeitė. "Departamentas gal ir skirtų pinigų sinagogoms gelbėti, bet ir savininkai turi būti suinteresuoti savo turto išsaugojimu, taip pat turėtų prie to prisidėti", - teigė Kultūros paveldo departamento Marijampolės teritorinio padalinio vadovas.
LŽ kalbintas Lietuvos žydų bendruomenės vykdomasis direktorius Simonas Gurevičius aiškino, kad bent kol kas lėšų antrajai ir seniausiai sinagogai atstatyti jie nesitiki gauti. "Dabar visur sunkmetis, - tvirtino S.Gurevičius. - Mes, Lietuvos žydų bendruomenė, tais pastatais tikrai nesinaudosime, nes Kalvarijoje negyvena nė vienas žydų tautybės žmogus. Todėl ne kartą siūlėme, kad mums priklausantis sinagogų kompleksas galėtų pasitarnauti visuomeniniams poreikiams. Ten galėtų veikti muziejai, mokyklos ar kitokios įstaigos. Tačiau iki šiol sulaukėme tik žodinio pritarimo."
Tokie Lietuvos žydų bendruomenės vadovų siūlymai Kalvarijos vadovams vyrams kelia tik šypseną. "Savivaldybė gal ir galėtų prisidėti lėšomis, jei tuose pastatuose būtų leista įkurti mokyklą ar kitokias savivaldybės įstaigas. Tačiau tai būtų nedidelės sumos, bet ne milijonai, kurių reikia sinagogoms tvarkyti", - LŽ aiškino Kalvarijos savivaldybės vicemeras Vytautas Šunskis, neslėpdamas, kad ir tų keleto tūkstančių dabar gali nebūti. Savivaldybę, kaip ir žydų bendruomenę, kamuoja finansiniai nepritekliai.
