2009 03 31

Unikaliuose kadruose – praskrendantys paukščiai

Klaipėdos apskrities viešojoje I.Simonaitytės bibliotekoje atidaryta Lietuvos jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo Sauliaus Karaliaus fotografijų paroda „Kopgalio paukščiai“. Joje – 30 unikalių fotografijų, kuriose užfiksuoti praskrendantys paukščiai.
S.Karaliaus fotografijas galima apžiūrėti I.Simonaitytės bibliotekoje.
S.Karaliaus fotografijas galima apžiūrėti I.Simonaitytės bibliotekoje. / Sauliaus Karaliaus nuotr.

S.Karaliui pavyko užfiksuoti naują Lietuvoje rūšį – skeltauodegį kirą. Pasisekė ir dienos šviesoje aptikti nakties medžiotoją – mažąjį apuoką. Mažiausias nufotografuotas paukščiukas – vos penkis gramus sveriantis nykštukas, didžiausias – gulbė nebylė.

Kopgalis, kaip ir sako pavadinimas, yra šiauriausias ir vėliausiai susiformavęs beveik 100 km besidriekiančios Kuršių nerijos kopų galas, iš rytų skalaujamas gėlų Kuršių marių vandenų, o iš vakarų – Baltijos jūros. Dukart per metus Kopgalis tampa keliu šimtams tūkstančių paukščių, rudenį skubančių iš šiaurės į pietus, o pavasarį vėl grįžtančių priešinga kryptimi. Mažiems paukšteliams Kopgalis ir visa Kuršių nerija suteikia saugų koridorių jų nelengvoje ir pavojingoje kelionėje į tolimus kraštus

„Paukščių migracija yra didingas ir jaudinantis reiškinys“, – sakė S.Karalius.

Kopgalio choras

Traukiančių žąsų trikampiai ir ilgesingi gervių trimitai jau nuo seno yra tapę sezoninio virsmo simboliais. Būna dienų, kai pro Kopgalį nenutrūkstamu srautu praskrenda šimtai tūkstančių kikilių, alksninukų, nykštukų, zylių ir kitų smulkiųjų sparnuočių.

Kopgalio pajūris atgyja nuo įvairių rūšių tilvikų, ančių, kirų ir žuvėdrų, daugelis kurių yra tolimosios tundros gyventojai ir Lietuvoje neperi. Vietiniai paukšteliai pavasarį ir vasarą čia randa daug jaukių vietų sukti lizdui miške, krūmynuose ar kopose, todėl Kopgalio gamta suskamba įvairiabalsių kikilių, devynbalsių, pečialindų, tošinukių, strazdų ir kitų giesmininkų choru.

Biologas-dailininkas

S.Karalius paukščiais domisi nuo pat studijų. „Paukščius pažįstu geriau nei žuvis“, – juokauja biologas, vadovaujantis muziejaus Akvariumo skyriui. Saulius yra nepaprastas gamtininkas, o biologas-dailininkas, ne tik nuodugniai pažįstantis gamtos pasaulį, bet ir sugebantis jį detaliai tiksliai pavaizduoti savo piešiniuose.

Jis iliustravo enciklopedinio pobūdžio leidinį „Lietuvos paukščiai“, jo piešiniai panaudoti knygose „Lietuvos drugiai“, „Estijos drugiai“ ir „Lietuvos fauna“. Ši patirtis atsispindi ir fotografijose, kurios pasižymi puikia kompozicija, sugebėjimu perteikti nuotaiką, subtilia gamtos detalių derme.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų