Rengiantis į Lenkiją tiesti magistralinį dujotiekį, kuris eis per dabar jau uždurpėjusį Kalvių ežero Šventininkuose krantą, čia atliekami archeologiniai kasinėjimai.
Šio ežero krantuose buvo gausu priešistorinių gyvenviečių.
Jų liekanas dabar kasinėja trijų mokslo tyrimų institucijų – VU, Lietuvos istorijos instituto ir Klaipėdos universiteto archeologinės ekspedicijos.
VU ekspedicija, kuriai vadovauja archeologė Agnė Žilinskaitė, kasinėja šiaurinį ežero krantą Šventininkų kaime.
Planuojama iškasti beveik 50 m ilgio ir 14 m pločio ruožą, apimantį ežero pakrantę ir kalvą greta jos.
Šioje vietoje žmonių gyventa ne kartą.
Kasinėjimų vietoje randama daug akmens amžiaus radinių, datuojamų vėlyvuoju mezolitu (6 tūkst. m. pr. Kr.), vėlyvuoju neolitu (3 tūkst. m. pr Kr.), pasitaiko geležies amžiumi datuojamos brūkšniuotosios ir grublėtosios keramikos.
Surastus radinius, grunto mėginius ir kitą tyrimų metu surinktą medžiagą ketinama tirti įvairiose VU laboratorijose.
Gyveno akmens amžiaus bendruomenės
Kaip pasakojo A.Žilinskaitė, Šventininkų senovės gyvenvietę archeologai tyrinėja nuo kovo pabaigos.
„Ir iki šiol – diena iš dienos“, – sakė ji.
Dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas, anot VU ekspedicijos vadovės, nesutrikdė darbų.
Iš pradžių tyrinėtojų nebuvo daug, be to, jie dirba gryname ore, laikydamiesi tam tikrų atstumų.
„Vėliau prisijungė ir universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros studentai. Tai tik dabar mūsų kompanija išsiplėtė. Taip kad, kaip tą karantiną švelnino, taip ir mes prisitaikydami, visada gryname lauke dirbome iš esmės“, – teigė archeologė.
Apie Šventininkų senovės gyvenvietę jau buvo žinoma anksčiau. Tai, kad ši vietovė buvo apgyvendinta priešistoriniais laikais, pasak A.Žilinskaitės, buvo užčiuopta nuo 1994–1995 metų.
„Tačiau tik dujotiekio trasa, kertanti šitą vietovę, privertė čia archeologus atlikti jau detaliuosius tyrimus, išsamiai ir plačiai tyrinėti. Tad, matyt, jeigu ne dujotiekis ji galbūt ir nebūtų plačiau tyrinėta“, – svarstė ji.
VU archeologai tyrinėja buvusią Kalvių ežero pakrantę, kuri dabar yra uždurpėjusi, užakusi vieta.
Prieš tūkstančius metų, akmens amžiuje, čia buvo įsikūrusios gyvenvietės.
Kalbėdama apie seniausius radinius čia, A.Žilinskaitė paminėjo strėlės antgalį, kuris gali būti datuojamas 9 tūkst. m. pr. Kr.
Ekspedicijos feisbuko paskyroje Šventininkai 2020 rašoma, kad įkotinių antgalių plokščiai retušuota plunksna rasta Pulli stovyklavietėje Pernu upės žemupyje Estijoje, kur jų datavimas paremtas C14 datomis.
Panašių antgalių dažnai pasitaiko akmens amžiaus stovyklavietėse Latvijoje ir šiaurinėje Lietuvos dalyje.
„Preliminariais duomenimis, tai yra ankstyviausias mūsų kol kas rastas radinys. Ir tęsiasi radiniai chronologiškai datuotini per visą akmens amžių – tai yra ir mezolitas, neolitas. Ir yra pavienių vėlyvesnių. Faktas yra tas, kad akmens amžiuje ši vieta buvo patogi gyventi. Klausimas, kiek patogi, bet čia gyveno žmonės“, – nurodė VU archeologinės ekspedicijos vadovė.
Preliminariais duomenimis, tai yra ankstyviausias mūsų kol kas rastas radinys.
Gausu radinių
Vykdant kasinėjimus Šventininkuose radinių aptinkama gausiai.
A.Žilinskaitės teigimu, jų jau priskaičiuojama apie 5–6 tūkstančius.
„Bet jeigu mums taip toliau gerai seksis, tai radinių skaičius gali peržengti ir 10 tūkstančių ribą. Bet tokie mums patiems mieli, netikėti ir gražesni, jeigu taip įvardijant pavyzdžiais, tai galėtų būti gintaras, keli gintaro gabalėliai. Baltijos jūros gintaras nėra taip dažnai aptinkamas kitose vietose. Tai nėra dirbiniai, gintaras nėra apdirbtas“, – sakė archeologė.
Ekspedicijos paskyroje feisbuke teigiama, kad vėliau bus aiškinamasi, kaip šis Baltijos auksas atsirado priešistorinėje Kalvių ežero pakrantėje – ar jis atneštas žmogaus, ar gamtinių ledyninių procesų.
Tarp kitų išskirtinių radinių, anot A.Žilinskaitės, yra dalis akmeninio kirvelio, gražios keramikos – ornamentuotos, puoštos duobutėmis. Ji priskiriama Narvos kultūrai.
„Didžioji radinių dalis yra titnaginiai. Tų titnaginių dirbinėlių taip pat yra visiškai ir klasikinių, ir gražių: gremžtukai, rėžtukai, grąžteliai, ietigaliai, širdiniai strėlės antgaliai. Gražus akmens amžiaus gyvenvietės tipinių radinių komplektas“, – aiškino VU archeologinės ekspedicijos vadovė.
Gražus akmens amžiaus gyvenvietės tipinių radinių komplektas.
A.Žilinskaitė pasakojo, kad pirmieji atskiri radiniai atsiranda jau nuėmus velėną.
Tada yra apie 20 cm armuo – ploniausias kol kas archeologų fiksuotas sluoksnis.
Po juo yra kiti kultūriniai sluoksniai, kurių armuo nesumaišė, nebent apardė.
„Perkasas tiriame iki nejudinto grunto, tai yra iki įžemio, iki geologijos, kai matome, kad baigiasi žmogaus veiklos sluoksniai ir jau prasideda geologija, nejudintas gruntas. Tai pas mus svyruoja maždaug nuo 50 cm iki kol kas giliausia vieta yra beveik 2 metrai“, – dėstė archeologė.
Didysis darbas dar laukia
A.Žilinskaitė sakė, kad kol kas nedrąsu kalbėti apie tai, kokio dydžio akmens amžiaus gyvenvietė buvo įsikūrusi greta Kalvių ežero, kokie žmonės ir kaip ten gyveno.
Ji pabrėžė, kad tyrimai dar tik vyksta.
Baigiant tirti suplanuotą plotą, matyti, kad viskas nebus ištirta – kažkas lieka šone, aukščiau ir panašiai.
„Todėl aš tikiuosi, kad artimoje ateityje pavyks tuos tyrimus išplėsti dar labiau“, – viliasi archeologė.
Tyrimus dar planuojama vykdyti kelias savaites.
Jeigu archeologai turės galimybę ištirti didesnį plotą, tyrimai gali tęstis dar mėnesį, daugiausiai – du.
Taip pat A.Žilinskaitė minėjo, kad tiriamos vietovės kultūriniai sluoksniai buvo apardyti arimų metu, nes laukas buvo ilgai ariamas.
Be to, reikia nepamiršti ir visokių gamtinių procesų.
„Kitas labai svarbus dalykas tai, kad iš pradžių mes kasame, surenkame radinius, imame mėginius, o didysis darbas prasidės tik namuose, kada visi mėginiai bus atiduodami laboratorijoms, kurios datuos tam tikrus mėginius, ir mes gausime tas tikras datas.
Atiduodami bus mėginiai į laboratorijas, kurios išsijos visokias sėklytes ar dar kažkokias gamtos liekanas, kurios mums pasakys apie gamtinę aplinką, galbūt – mitybą. Čia aš tik modeliuoju teoriškai. Į tokius klausimus mes turėsime atsakymus tik vėliau, kai grįšime iš lauko darbų ir viską atiduosime kolegoms tirti“, – komentavo A.Žilinskaitė.
Didysis darbas prasidės tik namuose, kada visi mėginiai bus atiduodami laboratorijoms, kurios datuos tam tikrus mėginius, ir mes gausime tas tikras datas.
Reikšmingas tyrimas
Pirmieji žmonės į dabartinę Lietuvos teritoriją atėjo traukiantis ledynams.
Pasak A.Žilinskaitės, finalinis paleolitas pas mus yra pirmasis laikotarpis, nuo tada jau galima tikėtis rasti žmonių paliktų dirbinių.
Kalbant apie akmens amžiaus gyvenvietes, plačios apimties moksliniai archeologiniai tyrimai, anot VU archeologinės ekspedicijos vadovės, nėra tokie dažni.
Jos retai nuodugniai kasinėjamos.
„Tai yra specifiniai moksliniai tyrimai, nes didžioji dalis per metus vykdomų tyrimų labiau susiję su kokiomis nors statybomis, miestų archeologija dominuoja ir pan. Tai, kad priešistorės objektai šiaip yra tiriami gerokai rečiau, yra labai svarbus niuansas“, – Šventininkuose vykstančių archeologinių kasinėjimų svarbą akcentavo mokslininkė.
Tai, kad priešistorės objektai šiaip yra tiriami gerokai rečiau, yra labai svarbus niuansas.
Kaip minėjo A.Žilinskaitė, didžiausia akmens amžiaus gyvenviečių koncentracija yra Pietų Lietuvoje.
Kalbant apie priešistorę, dabar kelių archeologų ekspedicijų tiriamas regionas nėra taip gerai pažintas, plačiai tyrinėtas.
„Aš manau, kad čia bus naudos ne tik apskritai šitos epochos tyrimams moksline prasme, bet dar ir regiono pažinimo prasme. Nes šiuo metu toje pačioje atkarpoje kasa net trys mokslinės ekspedicijos. Tai reiškia, kad ir kas čia bebuvo anksčiau, tas regionas archeologiškai turtingas. Neabejoju, kad susisteminus vėliau visų ekspedicijų, kasančių šalia, duomenis, tikrai išeis labai gražus darbas, aprašantis kelias archeologines epochas šitame regione“, – pažymėjo A.Žilinskaitė.
Neabejoju, kad susisteminus vėliau visų ekspedicijų, kasančių šalia, duomenis, tikrai išeis labai gražus darbas, aprašantis kelias archeologines epochas šitame regione.
