Povandeninių Asvejos ežero žvalgymų metu archeologus nustebino netikėtas radinys – senojo tilto vietoje, priklausančioje saugomai Dubingių piliavietės teritorijai, aptikti žmogaus palaikai.
Po smėlio ir dumblo sluoksniu, preliminariais duomenimis, surasti viduramžių kario palaikai. Tai liudija šalia aptiktas kardas, gerai išlikę ilgi odiniai auliniai batai, prie kurių pritvirtinti pentinai, du peiliukai, kurių vienas su odinėmis makštimis, dirželių liekanos. Pagal analogijas, šie radiniai gali būti datuojami XVI a.
Plačiau skaitykite čia: Unikalus radinys Lietuvoje: Asvejos ežere surasti viduramžių kario palaikai.
17 metrų ilgio
Buvusi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė Trakai irgi gali didžiuotis ne mažiau unikaliu radiniu Lukos (Bernardinų) ežere. Čia pernai metų pabaigoje buvo vykdomi povandeniniai filmavimai, kurių metu narai aptiko 17 metrų ilgio medinį laivą, prikrautą senovinių plytų bei skaldytų akmeninių luitų. Šis radinys, kaip sako jo atradėjai, tapo Trakų, kaip šių metų kultūros sostinės, karūna.
Kaip 15min pasakojo Robertas Volosevičius, VšĮ Trakų kultūros centro, kurios komanda ir atrado šį unikalų radinį, direktorius, kol kas apie laivą jie dar garsiai nekalbėjo – norėta geriau jį ištirti, sužinoti daugiau.
„Dirbo archeologai, istorikai. Yra įdomus radinys, dabar jau ir preliminarios datos nustatytos“, – iš pradžių lyg nedrąsiai pasakojimą apie unikalų radinį ežere Trakuose pradėjo R.Volosevičius.
Vis dėlto iš jo balso nesunku nuspėti, kad toks radinys nustebino ir nudžiugino. Ypač žinant, kad R.Volosevičius – laivų entuziastas, kažkada savo mylimajai pastatęs visą laivų flotilę. Ir dabar šalia pilies galima pasigrožėti ir aplankyti jo pastangomis rekonstruotą istorinį LDK laivą „Vytinė“
Anot R.Volosevičiaus, aptikus laivą jo tyrimų ėmėsi ta pati archeologų grupė, kuri dirbo ir su Asvejos ežere surasto kario palaikais, o jai vadovavo archeologė Elena Pranckėnaitė. Taip pat prisidėjo istorikai Aivas ir Raimonda Ragauskai.
Šimtu procentų negalime teigti, kad tai Žygimanto Augusto laivas, bet taip galėtų būti.
Galėjo plaukioti karalius
„Šimtu procentų negalime teigti, kad tai Žygimanto Augusto laivas, bet taip galėtų būti. Istorikai A. ir R. Ragauskai yra nustatę, kad 1546 metais Žygimantui Augustui buvo pastatytas laivas Trakuose ir jis juo plaukė. Šitas surastas laivas datuojamas 1495 m., tačiau čia galima paklaida, tad galima sakyti, kad laivas yra XVI-XVII a. Buvo atliktas radiokarboninis tyrimas, kuris turbūt tiksliausiai nusako laiką. Bet šiuo metu svarbiausia, kad tai vienintelis toks rastas laivas. Gal pasakysiu drąsiai, bet tai Europos lygmens radinys“, – įsitikinęs R.Volosevičius.
Laivo dydis įspūdingas, būklė labai gera, vardija trakiškis: „Beveik 17 metrų ilgio ir 5,5 m. pločio, tai didžiulis laivas.“ Aptiktas jis prikrautas plytų, kurios yra naujos, matyt, buvo skirtos kažkokio objekto statyboms.
Laivo atradimo istorija, kaip sako R.Volosevičius, susijusi su programa, kurios metu vykdyti povandeniniai tyrimai: „Ta vieta tokia įdomesnė pasirodė. Mūsų komandos narai nardė ir filmuojant aptiko. Tai yra Lukos (Bernardinų) ežere. Kad ten kažkas galėtų būti, tokių minčių turėjome. Bet kad būtent laivas – negalvojome. Pagal rašytinius šaltinius ten turėjo būti daug judesio, toje vietoje virė gyvenimas.“
Istoriniuose šaltiniuose nurodoma, kad Lietuvos didžiajam kunigaikščiui skirtas laivas 1546 m. pavasarį buvo baigtas statyti, o pirmą sykį Žygimantas Augustas juo plaukiojo 1546 m. birželio 4-6 dienomis. Koks šio laivo likimas, nėra žinoma, manoma, kad juo valdovas nustojo naudotis, kai 1566 m. išvyko į Lenkiją.
„Mes tikrai netvirtiname, kad tai tas pats laivas, norint taip teigti, reikėtų kur kas daugiau tyrimų, bet gali būti. Turiu tik pamąstymų, kad statyti brangų laivą Trakuose ne pramogai nebuvę prasmės – plytas juk galėjo ir valstiečiai arkliais su vežimais atvežti.
Pati laivo statyba buvo brangus dalykas tuo metu. Kad laivas buvo ne krovininės paskirties, galima, mano manymu, tvirtinti 90 proc. Ar tai buvo Žygimanto Augusto laivas – pasakyti sunkiau. Gal jis buvo skirtas aptarnauti pilis, bet kad būtų statytas vežti plytas, tai neįtikėtina“, – įsitikinęs R.Volosevičius.
Radiniai bus iškeliami ir perduoti Trakų istorijos muziejui. Patį laivą galvotume nuvalyti. Kalbamės su Trakų rajono savivaldybe, kad toje vietoje galėtų būti povandeninė ekspozicija.
Tuo metu vyko pilių Trakuose rekonstrukcija, tad gal valdovui išvažiavus iš Vilniaus laivas panaudotas kitoms reikmėms? Kol kas, kaip sako R.Volosevičius, visų atsakymų nei objektą tyrę mokslininkai, nei jis neturi pats, tačiau tyrimus žadama tęsti.
Iškelti neplanuoja, eksponuos po vandeniu
Galbūt laivą planuojama iškelti? R.Volosevičius sako, kad laive aptiktus daiktus tikrai bus galima pamatyti, bet pats laivas liks ežero dugne.
„Archeologų nuomone, radiniai bus iškeliami ir perduoti Trakų istorijos muziejui. Patį laivą galvotume nuvalyti. Kalbamės su Trakų rajono savivaldybe, kad toje vietoje galėtų būti povandeninė ekspozicija. Turint to laivo brėžinius, daug pigiau pastatyti jo repliką, tai bus naujas daiktas, negu ištraukti senąjį. Tai būtų milijoninės sumos, nėra prasmės“, – kalbėjo R.Volosevičius, minėdamas, kad su šiuo radiniu dirbo nemaža komanda – ir Trakų istorijos muziejaus specialistai, ir Klaipėdos universiteto archeologai. Pasitelktas ir Gdansko jūrų muziejus, kalbamasi su kolegomis iš Torūnės.
Pavasarį, gegužės 1 d. „Vytinėje“ planuojama atidaryti edukacinę parodą apie atrastą laivą – bus sukurtas filmas apie radinį, eksponuojama dalis jame surastų daiktų, kitų ketinama padaryti kopijas.
Taip pat R.Volosevičius užsimena apie virtualios realybės sukūrimą, kad žmogus galėtų pakeliauti po šį laivą ir perprasti, kas tai yra. Parodą bus galima pamatyti ir nuotoliniu būdu.
„Norime įdomiai tą parodyti, nes tikrai labai svarbus radinys. Neseniai vyko diskusija, sostinė Trakai ar periferija, tai yra galimybė parodyti, kad sostinė. Juk Žygimanto Augusto laikais Vilnius buvo sostinė, o Trakuose jis turėjo rezidenciją – tai čia irgi sostinė, ar jau ne?“ – šypsojosi R.Volosevičius.
Trakiškis neslepia turįs minčių laivą pagal brėžinius, kuriuos tirdami galės padaryti mokslininkai, atstatyti. Kadangi tai jau nebūtų pirmas kartas, kaip rodo „Vytinė“, ši mintis irgi gali virsti realybe.
-
Klaipėdos universiteto mokslininkai ieškos nuskendusių nepriklausomos Lietuvos laivų
-
Vokietei gylio ribų nėra: nėrė ir įamžino nuskendusį Lietuvos karinį laivą „Prezidentas Smetona“
-
Prie Švedijos krantų rastos dviejų nuskendusių XVII amžiaus karinių burlaivių liekanos
-
Pajūrio audra atvėrė retą vaizdą: priminta Klaipėdoje nuskendusio laivo istorija
-
Unikalus radinys Lietuvoje: Asvejos ežere surasti viduramžių kario palaikai
