„Universitetų bendruomenė kviečia Lietuvos valdžios ir valdymo institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo, kuriame būtų deramai atspindėtos ir išspręstos universitetinio sektoriaus plėtros teisinės sąlygos ir materialiniai resursai“, – teigiama Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) antradienį išplatintame komunikate.
Rektoriai pareiškė, jog tikisi iš naujojo Seimo ir būsimos Vyriausybės „deramos aukštojo mokslo ir visos švietimo sistemos globos bei racionalių sprendimų“, kurie leistų atsinaujinti ir sustiprėti sistemai bei teikia savo pasiūlymus, į ką turėtų būti atsižvelgiama nacionaliniame susitarime.
Universitetų bendruomenė kviečia Lietuvos valdžios ir valdymo institucijas parengti ir priimti Nacionalinį susitarimą dėl švietimo.
LURK kviečia pažymint Lietuvos universiteto šimtmetį 2022-uosius paskelbti Universitetų metais ir išnaudoti juos universitetų bei valdžių partnerystės stiprinimui, prašo gerbti ir garantuoti universitetų institucinę autonomiją, savo ruožtu universitetai įsipareigoja garantuoti atskaitomybę visuomenei.
Universitetai taip pat prašo jau 2024 metais užtikrinti 1,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) investicijas mokslinių tyrimų ir eksperimentinei plėtrai, o ateityje „artėti prie 3 procentų nuo BVP“. Kviečiama plėtoti inovacijas, užtikrinti tyrėjų atlyginimų augimą ir sudaryti „tvarias teisines ir materialines sąlygas“ jo didinimui ateityje, taip pat finansavimą atvirai mokslininkų prieigai prie prenumeruojamų duomenų bazių.
Taip pat keliamas reikalavimas inicijuoti būtinus pokyčius, kurie mažintų studentų apmokamam darbui skiriamą laiką „užtikrinant jiems pakankamą finansinę paramą, leidžiančią daugiau laiko skirti studijoms ir akademiniams pasiekimams“, užtikrinti finansinę paramą visiems turintiems teisę į socialines stipendijas.
Rektoriai skatina įvertinti, ar dabartinė priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema nesukuria socialinės atskirties ir neriboja aukštojo mokslo prieinamumo kai kurioms socialinėms grupėms, pasiūlyti galimus sprendimus.
Be kita ko, prašoma užtikrinti tvarų universitetų infrastruktūros finansavimą, taip pat ir tęstinį mechanizmą universitetų bendrabučių renovacijai, studentų gyvenimo sąlygų gerinimui.
Raginama neatidėliotinai parengti naują studijų finansavimo modelį, kuris leistų rengti aukštos pridėtinės vertės specialistus ir skatintų aukštąsias mokyklas ne konkuruoti, o bendradarbiauti. Rektoriai kviečia atlikti universitetų veiklos ekonominį ir socialinį įvertinimą, patvirtinti racionalų norminės universitetinių studijų kainos nustatymo algoritmą.
Prašoma remti studijų tarptautiškumą, prisijungimą prie tarptautinių mokslo ir studijų tinklų, o mokslo projektų administravimo ir vertinimo procesus ir teisės aktus tobulinti atsižvelgiant į mokslo ir verslo bendradarbiavimo svarbą.
Taip pat kviečiama sudaryti palankias teisines ir materialines sąlygas užsienio bei grįžtantiems iš užsienio lietuvių kilmės studentams, sukurti planus ir programas jų pritraukimui, šalies aukštojo mokslo pristatymui užsienyje. Prašoma užtikrinti teisinį ir materialinį pagrindą viso gyvenimo studijoms, leisti lanksčiau vykdyti doktorantų priėmimą ir keisti priėmimo taisykles.
Universitetai prašo lengvinti ir sąlygas unikalios mokslinės įrangos įsigijimui, supaprastinant ir patikslinant viešųjų pirkimų procedūras, leidžiant dalyviams paaiškinti, patikslinti pasiūlymus, priimti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, panaikinančias „perteklinį reikalavimą“ dėl mokslo publikacijų.
Norima ir atskirų valstybės investicijų universitetų informacinių technologijų infrastruktūrai, prašoma Ateities ekonomikos DNR plane numatyti lėšas aukštojo mokslo institucijoms skaitmeninių priemonių įsigijimui, remti dėstytojų skaitmeninių, pedagoginių ir didaktinių kompetencijų tobulinimą.
Nacionalinis susitarimas dėl švietimo įtvirtintas naujos centro-dešiniųjų valdančiosios koalicijos susitarime, siekti tokio susitarimo tarp partijų ragina ir prezidentas Gitanas Nausėda.