Du reti paukščiai pastarąsias savaites gyveno Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijoje (LGGA). Į stiklinį daugiaaukštį Kaune atsitrenkusį mažąjį apuoką globėjai slaugė apie porą savaičių, o naminę pelėdą – mėnesį.
Į gyvūnų globėjų rankas pelėda pakliuvo, kai ją savo sunkvežimyje, užlindusią už tento, pastebėjo marijampolietis. Po įvairias Vakarų Europos šalis keliavęs vyras prisipažino neįsivaizduojantis, kurioje iš jų galėjo „įsisodinti nelegalę“ – naminę pelėdą. Nusilpusį paukštį apsiėmusi globoti LGGA vyresnioji specialistė Lolita Grėblikienė pelėdą laikė savo namuose. Čia ją maitino žalia mėsa, pratino stotis ant kojų, tūpti ant laktos.
Specialistų prižiūrimi paukščiai greit atkuto, todėl pradėta dairytis, kur jie galėtų apsigyventi laisvėje. Paieškas užbaigė Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologų būrelio nariai – Lietuvos žemės ūkio universiteto (LŽŪU) studentai. Vaikinai pasiūlė padaryti pelėdai inkilą, o apuokui – lizdą, ir apgyvendinti juos universiteto teritorijoje. Pasikonsultavę su specialistais, Lietuvos gyvūnų globėjų asociacijos nariai sutiko su studentų pasiūlymu.
„Naminės pelėdos anksčiau dažnai gyvendavo netoli žmonių. Pavyzdžiui, soduose esančiuose senuose medžiuose esančiose drevėse ar kluonuose. Šiose vietose būdavo graužikų, taigi pelėdos žmonėms padėdavo – išgaudydavo juos“, – pasakojo LGGA prezidentas Vytautas Gustaitis.
Specialiai naminei pelėdai pagamintame inkile naujakurė buvo uždaryta maždaug parai. „Taip reikia, kad paukštis naujame inkile įprastų“, – sakė V.Gustaitis. Anot jo, tiek pelėda, tiek specialiai įrengtame lizde įsikūręs mažasis apuokas kol kas atrodo patenkinti naujomis sąlygomis. Vis dėlto studentai žada naujakurius kurį laiką sekti, tačiau tik iš tolo.
„Maitinti laisvėje gyvenančių laukinių paukščių negalima ir nereikia. Priešingu atveju jie, kaip tos lietuviškos gulbės ir gandrai, pavirs naminėmis vištomis“, – sakė V.Gustaitis.
