Naujieji mokslo metai uostamiesčio aukštosioms mokykloms pažers pokyčių. Iš šešių kolegijų mieste liks penkios: jungiamos Klaipėdos kolegija bei Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijos. Dvi iki šiol savarankiškai veikusios aukštojo mokslo įstaigos taps Klaipėdos valstybine kolegija. Pasikeitimai numatyti ne tik būsimos aukštosios mokyklos valdyme – galimi pokyčiai ir studijų programose.
Kiti mokslo metai bus kitokie ir Klaipėdos universitete: čia jungiamos kelios katedros, studentai bus nebepriimami į 10 studijų programų. „Tos studijų programos neuždaromos, neišregistruojamos, tiesiog tais metais nebevykdysime priėmimo“, – patikslino Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas.
A.Kiguolis numatomus pakeitimus, kai dviejų aukštųjų mokyklų studentai taps vienos kolegijos bendruomene, vertina teigiamai. „Atsiranda daugiau galimybių studentams: naudotis viena sporto, studijų baze. Bus galima dalintis auditoriniais plotais“, – aiškino prorektorius. Tačiau kartu jis apgailestavo, kad tokie dideli pokyčiai numatyti tuomet, kai užsimota reformuoti visą šalies aukštąjį mokslą.
Tos studijų programos neuždaromos, neišregistruojamos, tiesiog tais metais nebevykdysime priėmimo“, – patikslino Klaipėdos universiteto studijų prorektorius Vaidutis Laurėnas.
Klaipėdos verslo ir technologijų kolegijoje šiuo metu mokosi beveik 3100 studentų, dar beveik 1700 – Klaipėdos kolegijoje. Pirmoji turi du fakultetus – Technologijų bei Verslo, antroji – Pedagogikos ir Sveikatos. Dar nežinia, kas vadovaus naujajai kolegijai – tai paaiškės po konkurso.
Apie tai, ar šioje aukštojoje mokykloje atsiras naujų studijų programų, o gal nebeliks senesnių, A.Kiguolis kalbėjo atsargiai. „Pagal Aukštojo mokslo įstatymą turėsime tapti viešąja įstaiga, tai yra, patys pasirūpinti finansais. Gal kai kurių programų patys studentai nesirinks, kitas rinksis labai aktyviai. Iš tiesų lieka daug nežinomųjų. Štai ir vakar išvežėme į ministeriją tvirtinti vieną programą“, - sakė pašnekovas.
Svarbu praktiškumas
Kalbėdamas apie naujus mokslo metus A.Kiguolis pažymėjo, kad abiturientai, rinkdamiesi būsimą specialybę, turi įvertinti daugybę faktorių. „Mes sakome, kad gali būti kokia tik nori krizė, bet geri specialistai visada bus reikalingi. Sutinku, kad kokios nors srities specialistų gali būti per daug, bet niekada nebus per daug gerų specialistų“, – sakė jis. A.Kiguolis įsitikinęs, kad populiarios specialybės yra ir reikalingos.
Patardamas abiturientams, kurią specialybę rinktis, jis siūlo pirmiausiai pagalvoti, kokį darbą ateityje jie norėtų dirbti ir ar pavyktų surasti tokį bei tai, ar jis sugebės įveikti studijas. Kaip pačias reikalingiausias studijas jis išskyrė inžinerinės pakraipos programas.
Atsisakė programų
Klaipėdos universitete dar spalį buvo priimtas sprendimas 2009-aisiais studentus priimti į mažesnį studijų programų skaičių – rugsėjį studentai nebus priimami net į dešimt programų. Nuo kovo 2-osios universitete sumažėjo ir katedrų skaičius. Dalis jų buvo sujungta.
V.Laurėnas pabrėžė, kad į dešimt programų studentai nebus priimami tik kitais mokslo metais – vėliau jos vėl gali būti sugrąžintos. „Didesnių struktūrinių pakeitimų iki rugsėjo pirmosios vargu ar bus, nebent tik 2010-aisiais“, – sakė specialistas.
Šiuo metu Klaipėdos universitete yra 67 bakalauro studijų programos bei 46 magistrantūros. Ekspertai dar vertina dvi magistrantūros studijų programas – andragogikos bei Europos studijų.
V.Laurėnas neatmetė galimybės, kad kitąmet studentų gali sumažėti ir dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, dėl natūralių demografinių procesų.
Nuolat mažėja baigusiųjų vidurines mokyklas, o kartu ir stojančiųjų toliau studijuoti. Paskaičiuota, kad šiemet mokyklas užbaigs maždaug 5-6 tūkst. abiturientų mažiau nei ankstesniais metais. „Jei pernai pavyko išlaikyti tokį patį pirmakursių skaičių, kaip ir užpernai, šiemet studentų gali sumažėti keliais šimtais“, – sakė V.Laurėnas.
Neliks dešimties programų
Kitąmet Klaipėdos universitete studentai nebus renkami į tokias bakalauro studijų programas: informologijos (bus renkami tik į neakivaizdines studijas), lietuvių filologijos ir latvių kalbos, muzikos teorijos ir istorijos, rusų filologijos ir lietuvių kalbos, vaikystės pedagogikos (auklėtojai ir mokytojai). Nebus renkami ir norintieji studijuoti šias magistrantūros studijas: laivyno techninės eksploatacijos, dainavimo, politikos mokslų, teatrologijos, technologijų valdymo.
Nuo kitų metų bibliotekininkystės studijos bus pavadintos informologija. Kaip aiškino Komunikacijų katedros vedėja Daiva Janavičienė, bibliotekininkystės programa buvo gerokai patobulinta modernių studijų vystymosi kryptimi, todėl nuspręsta pakeisti ir pavadinimą.
