Didmiestis, gyvenantis kurorto ritmu, kur nėra nuolatinio skubėjimo keliamos įtampos ir varginančių spūsčių, dar didesnio patrauklumo siekia infrastruktūriniais sprendimais, į gerą keičiančiais ir miesto veidą, ir gyvenimo kokybę.
Ramybės oazė – po daugiabučių langais
Klaipėdos miestas jau savaime turi didelį privalumą – jūrą, tačiau vien geografinės padėties išskirtinumo nepakanka, kad gyvenimas didmiestyje būtų patrauklus ir kokybiškas. Miestas, kuriame kone pusė ( 47 proc.) žmonių – jaunesni, nei 40 m., diktuoja lūkesčius ir miesto vadovybei. „Per pastaruosius ketverius metus labiausiai buvo siekiama kompleksinio pietinės miesto dalies atnaujinimo. Tai tapo būtina, norit, jog gyventojai čia ilgam įsikurtų, nesiektų persikraustyti į priemiesčius, leistų laisvalaikį, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė.
Ne tik šios, bet ir kitų mesto dalių pritaikymas jaunų šeimų poreikiams – akivaizdus. Neįmanoma nepastebėti naujai įrengtų vaikų žaidimų aikštelių, atnaujintų parkų, sutvarkytų aikščių. „Kuriama tokia miesto aplinka, kuri būtų patraukli ir miesto gyventojams, ir svečiams. Visas erdves siekiame pritaikyti ir neįgaliesiems. Norisi, kad ir jaunos šeimos, ir senjorai savo laisvalaikio ir ramybės oazę turėtų čia pat – po daugiabučių langais“, – sako I. Butenienė. Kuriamoms erdvėms siekiama išskirtinumo, pavyzdžiui, vienas iš rekonstruotų – Sąjūdžio parkas – yra viena didžiausių didžiausių BMX dviračių, riedutininkų ir riedlenčių erdvių Lietuvoje.
„Šiemet Klaipėdoje bus pradėtas mažiausiai 9 viešųjų erdvių atnaujinimas, o per artimiausius kelerius metus sutvarkytų parkų, skverų ir kitų erdvių tik daugės“ – sako pašnekovė.
Gyventojų patogumui plečiamos ne tik laisvalaikio erdvės, bet ir gyvenamųjų rajonų daugiabučių prieigos. Mažesnėmis, nei kitų dviejų didžiųjų Lietuvos miestų, būsto įsigijimo ir nuomos kainomis išsiskiriantis uostamiestis nuolat sulaukia naujakurių, tad ir toliau patraukti jų dėmesį siekiama ne tik palankia kaina, bet ir nuolat plečiamomis automobilių stovėjimo aikštelėmis ir įrengiamu daugiabučių kiemų apšvietimu. „Gal tai atrodo ir smulkmena, vis dėlto, kai grįžtama namo po dienos darbų, su mažais vaikais, ypač, jei rankose dar ir pirkiniai, mažiausiai norisi blaškytis kiemuose, ieškant vietos automobiliui, o po to dar ir tamsoje eiti iki namų“, - sako I. Butenienė.
Baseinas pripažintas Metų sporto objektu
Atrasti gyvenimo ir darbo pusiausvyrą sporto entuziastams uostamiestyje – nesudėtinga. Vienas svarbiausių ne tik praėjusių metų, bet ir pastarojo dešimtmečio Klaipėdos miesto infrastruktūros objektų – duris atvėręs tarptautinės plaukimo federacijos reikalavimus atitinkantis baseinas su sveikatingumo centru. Vienas moderniausių Baltijos šalyse baseinas pritaikytas tiek profesionalių sportininkų, tiek vandens pramogų mėgėjų poreikiams. „Naujasis baseinas jau tapo populiaria klaipėdiečių bei miesto svečių laisvalaikio praleidimo vieta, – sako I. Butenienė, – jame gali vykti aukščiausio lygio plaukimo varžybos“.
Lietuvos sporto vadybos apdovanojimuose Klaipėdos baseinas buvo nominuotas 2018 metų sporto infrastruktūros objektu.
Ateities planuose – ir dar vienas, itin ambicingas, tačiau klaipėdiečių laukiamas projektas: dabartinės Futbolo mokyklos ir baseino pastatų pertvarkymas, įrengiant daugiafunkcį jaunimo centrą. Netolimoje ateityje čia galės burtis ir profesionaliai sportuojantys klaipėdiečiai, ir aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai.
Sutvarkytiems paplūdimiams – tarptautinis kokybės ženklas
Klaipėda neįsivaizduojama be smėlėtų paplūdimių. Pastarieji pamėgti ir vietinių gyventojų, ir turistų. Tam, kad jie ir toliau liktų traukos centru, savivaldybė negaili investicijų.
Smiltynės I ir Melnragės II paplūdimiai pernai buvo įvertinti tarptautiniu mėlynosios vėliavos kokybės ženklu. „Toks įvertinimas liudija, jog klaipėdiečiams ir miesto svečiams siekiame suteikti galimybę mėgautis paplūdimiais, kurie atitinka aukščiausius standartus, – sako I. Butenienė.“ Šiemet taip pat siekiama mėlynosios vėliavos Klaipėdos paplūdimiams.
„Puikiai įrengti paplūdimiai yra puiku, tačiau svarbu ir tai, kad jie būtų lengvai pasiekiami, – sako I. Butenienė, – tad stengiamasi nuolat gerinti galimybes patogiai, saugiai pasiekti šias poilsio erdves transportu.“
Inovatyvūs sprendimai – ir darniam judumui
Klaipėda – trečias didžiausias Lietuvos miestas, įsikūręs šalia neužsąlančio uosto, kuriame darbas verda kiaurą parą. Nors tai – didžiausias šalies transporto centras, vis dėlto baimintis dėl miesto kelius „užkemšančio“ krovininio transporto ar lengvųjų automobilių nereiktų skubėti. „Transporto srautai yra nemenki, tačiau susitvarkyti su jais pavyksta. Prie darnaus sureguliavimo prisideda miesto gatvių pertvarka, o netrukus susisiekimą dar labiau pagerins sumanios eismo reguliavimo sistemos miesto sankryžose diegimas. Manau, subalansuoti augančius miesto ir uosto transporto srautus ši priemonė tikrai padės“, – sako I. Butenienė.
Tuo metu, kai statistinis vilnietis kamščiuose praleidžia iki 7 parų per metus, klaipėdiečiams ir miesto svečiams tokia laiko gaišatis negresia. Uostamiestis pasižymi ne tik greitu susisiekimu, bet ir geriausiai išvystyta viešojo transporto sistema Lietuvoje.
Uostamiestis pasižymi ne tik greitu susisiekimu, bet ir geriausiai išvystyta viešojo transporto sistema Lietuvoje
Transporto srautų mažėjimui įtakos turi ir nuolat plečiama susisiekimo dviračiais infrastruktūra. „Dviračiai – puiki susisiekimo alternatyva, plėsdami, atnaujindami dviračių takų tinklą, skatiname gyventojus dviračiais naudotis ne tik turistiniais ar laisvalaikio tikslais, bet ir kasdieninėms kelionėms, kad dviratis taptų patogia nemokama alternatyva nuvykti į darbo vietą ar studijas“, – sako I. Butenienė.
Miesto infrastruktūros apmatus brėžia patys gyventojai
Tai, kad miesto aplinka subalansuota ir patogiam gyvenimui, ir poilsiui, rodo ir apklausų duomenys. „Klaipėdos miesto savivaldybės užsakymu 2018 m. buvo atliktas vartotojų pasitenkinimo viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis tyrimas. Šios apklausos metu paaiškėjo, kad Klaipėda kaip gyvenamoji vietovė uostamiesčio gyventojų buvo įvertinta aukštai. Lyginant su 2012 m. atliktos apklausos rezultatais, bendras gyvenamosios vietovės, t. y. Klaipėdos miesto, vertinimas pakilo nuo 7,1 iki 8,4 balo“, – sakė I. Butenienė.
Pašnekovės teigimu, miesto gyventojai įsitraukia į infrastruktūrinių sprendimų priėmimą, nevengia išreikšti nuomonės ar esamų poreikių. Į gyventojų lūkesčius atsižvelgiama, mat tikslas – kad jiems patiems gyvenamoji erdvė ir būtų patogi. Labiausiai gyventojus erzina užtrunkantys darbai, nes tikimasi, kad bet kokios apimties pokyčiai įvyks labai greitai. Tačiau, savaime suprantama, didelių projektų įgyvendinimas neišsisprendžia per vieną dieną. „Vis dėlto, dauguma gyventojų supranta, kad visi nepatogumai – laikini, o po jų ilgai galima džiaugtis atsinaujinusia aplinka, kur ir kasdienis gyvenimas, ir poilsis puikiai dera tarpusavyje“, – sako I. Butenienė.
