Siūloma nustatyti bendrą higieninę zoną
Klaipėdos visuomenės svekatos centro (KVSC) direktorius Rimantas Pilipavičiaus šią savaitę vykusiame seminare atkreipė dėmesį į tai, kad uoste kraunant krovinius per metus į aplinką patenka daugiau nei 3 tonos kietųjų ir lakiųjų teršalų. Šie, pasklidę aplinkoje, neigiamai veikia gyventojų sveikatą.
Kaip neigiamai žmones veikiantys veiksniai taip pat išskirti kvapas ir triukšmas. Dar prieš penkerius metus atliktas poveikio aplinkai tyrimas atskleidė, kad net 31 proc. klaipėdiečių skundėsi nemaloniais kvapais, sklindančiais daugiausia iš naftos įmonės teritorijos, bei automobilių keliamu triukšmu. Tąsyk nustatyta, kad didžiausias transporto srautas keliauja į krovos įmonių teritorijas. „Kai kuriose vietose gyvenamuosius namus ir uostą teskiria gatvė“, – pastebėjo R.Pilipavičius.
Sveikatos specialistas siūlė įmonėms pasitikrinti, kur detaliuosiuose planuose nustatytos higieninės zonos, ir planuojant veiklą užtikrinti, kad taikomos technologijos neturės neigiamos įtakos gyventojams. Pasak R.Pilipavičiaus, beveik visos krovos kompanijos turi nustatytas tokias zonas savo teritorijų detaliuosiuose planuose, tačiau jos nesutampa su uosto nustatyta zona ir tarpusavyje nesusijungia. R.Pilipavičius rekomendavo uosto vadovams nustatyti bendrą higieninę zoną, į kurią reikėtų įtraukti ir kitas kompanijas, bei įregistruoti šias zonas Įmonių registre.
Dėl higieninių zonų nustatymo paprieštaravo Vidas Karolis, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorius. Jo manymu, higieninių zonų nustatymo procedūrą padarius lankstesnę, uosto plėtra įgautų pagreitį.
Jis taip pat pastebėjo, kad uostamiesčio gyventojams trūksta informacijos apie uoste vykstančius darbus ir jie linkę padėtį hiperbolizuoti, priešintis plėtrai. „Gyventojai dažnai priešinasi neįvertinę realios padėties. Pavyzdžiui, ką reiškia uosto kanalo valymo darbai. Nustatyta, kad žemkasė neviršija leistinos triukšmo normos“, – reaguodamas į pastabą apie triukšmo lygį uoste atsakė V.Karolis. „Gerai, kad žmonės neprieštarauja dėl paties uosto egzistavimo“, – juokavo jis.
Nesutaria dėl nustatymo procedūrų
V.Karolis darkart pristatė japonų atliktą Klaipėdos uosto modernizavimo studiją. Joje atsispindėjo ekologinė naujojo uosto reikšmė, neva pagilinus uostą į jį atplauktų didesni ir ekologiniu požiūriu saugesni, mažiau teršiantys laivai. Modernizuoti būtina, nes uostas, pasak V.Karolio, sukuria 4,5 proc. šalies bendrojo vidaus produkto: „Uostas turi plėstis, nes tai ranka, maitinanti ne tik Klaipėdą, bet ir Lietuvą.”
Jis sutiko, kad būtina nustatyti bendrą higieninę zoną, o erdves, įeinančias į šios zonos rezervą, atiduoti uosto reikmėms. V.Karolis kalbėjo, kad būtina koreguoti įstatymus, jog būtų aiškūs higieninių zonų nustatymo reglamentai. Plečiant uostą opiausia išlieka privažiuojamųjų kelių prie uosto problema.
Seminare dalyvavęs Kęstutis Vaitiekūnas, Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio vedėjas, pasitelkęs Klaipėdos miesto detalųjį planą svarstė apie galimybes tansportui judėti iš uosto. Jis sutiko, kad šiuo metu kyla daug infrastruktūros problemų, nes, pasak jo, Klaipėda yra tipinis sovietinis miestas.
K.Vaitiekūnas stebėjosi, kad kalbant apie uostą yra nuolat pabrėžiama krova kaip vienintelė uosto veiklos sritis. Jo manymu, reikia „iškirsti langą pramonėje“ ir į uostą pritraukti kitokių veiklos rūšių. Tačiau K.Vaitiekūnas nesutiko su uosto direkcijos atstovu, kad reikia supaprastinti biurokratines procedūras nustatant higienines zonas: „Gyventojai taip pat turi teisių, o detalusis planas yra tarsi saugiklis visuomenei.“