Prabangiausias išvykas į saulės lepinamas Graikiją ir Bulgariją organizavosi Trakų miškų urėdijos darbuotojai. 32 jų 2015-ųjų spalį ilsėjosi keturių žvaigždučių viešbutyje „Aldemar Cretan Village“ su „viskas įskaičiuota“ maitinimo sistema, nakvynėmis dviviečiuose kambariuose, apmokėtomis skrydžio, pervežimo, bagažo išlaidomis. Kelionė atsiėjo daugiau nei 19 tūkst. eurų – šiek tiek daugiau nei pusę išlaidų keliavusieji kompensavo iš savo kišenės.
Analogišką kelionę tik šįkart į Bulgariją urėdijos darbuotojai pasirinko ir 2016 metų rugsėjį: 30 asmenų apsistojo 4 žvaigždučių viešbutyje „HVD Clubhotel Miramar“, dviviečiuose kambariuose su vaizdu į jūrą. Pagal kelionės maršrutą, turistai vaikštinėjo Nesebaro mieste, Varnoje, lankėsi vienuolyne „Aladža“, Akmenų miške, botanikos sode, susipažino su tipiniais bulgariškais gyvūnais, klausėsi gyvos tradicinės muzikos, degustavo raudonąjį ir baltąjį vynus. Išvyka atsiėjo daugiau nei 20 tūkst. eurų, iš kurių beveik 11 tūkst. eurų padengė urėdija, likusius eurus sukrapštė darbuotojai.
Darbuotojai išvykų nusipelnė
„[Lėšos] buvo numatytos kai kuriems kitiems renginiams, bet kartu, darbuotojų pageidavimu, skirtos ir kolektyvinėms darbuotojų išvykoms. Vienais metais [tam] buvo skirta 12 tūkst. eurų, kitais – 13. Darbuotojai buvo apklausti, buvo skelbiamas konkursas. Aš sakiau, kad vis tik tai būtų pažintinė, ne kokia poilsinė [kelionė] – kad būtų istorija, kultūra, gamta“, – teigia Trakų miškų urėdijos urėdas Vygantas Mierkis.
Anot jo, keliaujantieji išėjo atostogų: „Kad tik nenukentėtų padalinių, girininkijos darbas, kad negalėtų visas padalinys išeiti“.
Tai ne pirmos urėdijos organizuotos kelionės. V.Mierkis sako, kad darbuotojai prieš tai lankėsi Latvijoje, tačiau nei dabar, nei tada urėdijos vadovas kartu nekeliavo.
„Dirbome normaliai, gavome [lėšų] šioms priemonėms, [darbuotojai] išsirinko kelionę. Šeimos nariai nevažiavo tikrai, vadovas irgi nevažiavau. Nors, aišku, gal ir galėjau, bet ne“, – teigia V.Mierkis.
Vaizdas gal galėjo būti ir ne į jūrą. Na, gal galėjo – ką aš žinau.
Sumos, skirtos kelionėms, jo nuomone, nebuvo didelės, o darbuotojai nusipelnė tokių išvykų. Vis dėlto V.Mierkis pripažįsta, kad paatostogauti buvo galima ir kukliau.
„Vaizdas gal galėjo būti ir ne į jūrą. Na, gal galėjo – ką aš žinau“, – dvejoja urėdas.
Anykštėnai gėrėjosi Italija
Ne taip ištaigingai ilsėjosi Anykščių miškų urėdijos bendruomenė, praėjusių metų rugsėjį išsirinkusi kelionę „Žavingieji Šiaurės Italijos ežerai“. Darbuotojai šešias dienas keliavo autobusu, grožėjosi Gardos, Lugano, Komo ežerų panoramomis, lankėsi ne tik Italijos, bet ir Čekijos, Vokietijos miestuose. Išvyka iš viso kainavo daugiau nei 13 tūkst. eurų – 6,2 tūkst. eurų išlaidų apmokėjo urėdija.
Kelionėje nedalyvavęs urėdas Sigitas Kinderis teigia negalintis jos komentuoti. Anot vadovo, tai ne pirmoji tokia išvyka, organizuota „atostogų sąskaita“.
„Kelionė – kolektyvo sprendimas, finansuotas iš paskirstytojo pelno socialinėms-kultūrinėms reikmėms“, – pasakoja urėdijos vadovas.
Jo teigimu, daliai darbuotojų atostogaujant, urėdija ir toliau vykdė savo funkcijas.
Ne 100 procentų išvažiavo, urėdija tikrai nebuvo užrakinta, spyna nebuvo pakabinta. Kas liko – tas dirbo.
„Ne 100 procentų išvažiavo, urėdija tikrai nebuvo užrakinta, spyna nebuvo pakabinta. Kas liko – tas dirbo“, – tikina S.Kinderis.
Pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymą, vieną dešimtąją grynojo pelno, patvirtinus Generalinei miškų urėdijai, Lietuvos urėdijos gali skirti darbuotojų premijoms, socialiniams, kultūriniams ir panašiems tikslams. Nemenčinės ir Šiaulių miškų urėdijos šiuos tikslus bando derinti su darbu.
Kelionės sutelkia kolektyvą
2015-ųjų rugsėjį 22 Nemenčinės miškų urėdijos darbuotojai už 11 tūkst. eurų skrido į Kutaisį, Gruziją, nakvojo svečių namuose, vakarieniavo klausydamiesi nacionalinės muzikos, degustavo vyną, dalyvavo ekskursijose.
Po metų jau 34 urėdijoje dirbantys asmenys autobusu riedėjo link Vokietijos, lankėsi Drezdene, Freiberge, Meisene, mineralų pasaulio muziejuje, porceliano manufaktūroje, degustavo alų, dalyvavo šventinėje vakarienėje, nakvojo trijų žvaigždučių viešbutyje. Kelionė urėdijai kainavo 6,8 tūkst. eurų, tačiau už alaus degustaciją ir objektų lankymą mokėjo patys darbuotojai.
Anot Nemenčinės miškų urėdijos urėdo Eligijaus Ryškaus, šios kelionės sustiprino darbuotojų ryšį, subūrė juos vienam tikslui. Išvykos, jo teigimu, organizuotos siekiant susipažinti ne tik su svetimomis kultūromis, bet ir užsienyje plėtojama miškininkyste.
Gruzijoje buvome pas miškininkus, turėjome susitikimą su miškų profesoriumi ir taip pat apžiūrėjome šalį.
„Mūsų kolektyvas nusprendęs už [dalį] paskirstytojo pelno organizuoti išvykas su tikslu susipažinti. Pavyzdžiui, Gruzijoje buvome pas miškininkus, turėjome susitikimą su miškų profesoriumi ir taip pat apžiūrėjome šalį“, – pasakoja urėdijos vadovas.
„Gruzija lyg tai tokia šalis, kuri savo nuotaika labai palanki lietuviams, – vieną iš priežasčių, kodėl pasirinkta ši šalis, įvardija E.Ryškus. – Taip pat norėjome sužinoti, kaip ten miškininkystė. Galiu trumpai pasakyti, kad miškininkystė mus nuvylė, viskas sugriauta ir tokios kaip miškininkystės beveik nėra.“
Urėdijos vadovas norėtų keliauti ne savo lėšomis
Vokietijoje urėdijos vadovas teigia lankęsis saugomose teritorijose, anksčiau kartu su darbuotojais svečiavęsis Lenkijoje, Slovakijoje.
Aš važiuoju, bet už savo pinigus – [kitaip] negaliu kaip vadovas važiuoti. Manau, kad mūsų įstatymuose yra socialinė neteisybė – taip neturėtų būti. Aš irgi esu kolektyvo narys, bet yra kaip yra.
„Galbūt šįmet pas baltarusių miškininkus važiuosime – pravažiuosime Didžiojo Lietuvos kunigaikščio (Vytauto – aut. past.) keliais ir tuo pačiu susitiksime su miškininkais“, – apie būsimą kelionę kalba E.Ryškus, kuris pats į tokias keliones vyksta išskirtinai asmeninėmis lėšomis.
„Aš važiuoju, bet už savo pinigus – [kitaip] negaliu kaip vadovas važiuoti, – teigia urėdas. – Manau, kad mūsų įstatymuose yra socialinė neteisybė – taip neturėtų būti. Aš irgi esu kolektyvo narys, bet yra kaip yra“.
Dauguma kolektyvinių urėdijų sutarčių, apibrėžiančių darbuotojų teises ir pareigas, numato, kas gali ir negali dalyvauti organizuojamose išvykose, kiek asmenų turi vykti į tokias keliones, kiek jų turi palaikyti kelionės krypties idėją.
„Tai yra tradicija, – taip Nemenčinės miškų urėdijos finansuotas išvykas vadina E.Ryškus. – Kadangi rugsėjo mėnesį yra miškininkų šventė, dėl to rugsėjį visada ir planuojame [keliones].“
Jis tikina, kad visas įmonės gautas pelnas naudojamas teisėtai: „Atvyko išorės auditas, tikrino šiuos dalykus ir nei viena audito organizacija nepareiškė pastabų, kad mūsų uždirbti pinigai naudojami neteisingai“.
Šiauliečiams poilsinės kelionės – atgyvena
Paklaustas, ar Šiaulių miškų urėdijos darbuotojai viešėjo Lenkijoje, su kažkuo pasitikslinęs urėdas Stasys Pališkis (nes pats kelionėje nedalyvavo) atsakė, kad į kaimyninę šalį važiuota norint pasisemti patirties.
„Važiavome pas kolegas miškininkus. Aptarti medynų, sėklinių plantacijų, medynų technologijos klausimai. Lenkai šiais klausimais labiau pasistūmėję į priekį“, – apie dalykinę kelionę pasakoja S.Pališkis.
Gegužę rengta keturių dienų išvyka maršrutu Šiauliai–Suvalkai–Mikolaikos–Olštynas–Bialystokas–Belovežas–Šiauliai urėdijai kainavo 7,2 tūkst. eurų.
Šiaulių miškų urėdijos vadovas paklaustas, ar pasitaiko ir kitokio pobūdžio, ne tokių dalykinių kelionių, kurios, pavyzdžiui, siektų Viduržemio jūros krantus, tokių išvykų galimybę paneigė.
„Mes šitą seniai jau užmiršome – važiuojame tik pas miškininkus, tik tokiais klausimais. Tokie dalykai buvo prieš 15 metų, tokios buvo tendencijos. Dabar važiavom tik tiek, kiek tai liečia mūsų klausimus“, – tikina jis.
Kazlų Rūdoje – socialinė lygybė
Tokie dalykai buvo prieš 15 metų, tokios buvo tendencijos. Dabar važiavom tik tiek, kiek tai liečia mūsų klausimus.
Biržų ir Kazlų Rūdos urėdijų darbuotojai savo kelionėms rinkosi kaimynines šalis ir lyg susitarę rugsėjį keliavo į Karaliaučių. Biržai dviejų dienų kelionei autobusu, lankytinų objektų apžiūrai ir nakvynei viešbutyje skyrė 5,2 tūkst. eurų, Kazlų Rūda – beveik 5,1 tūkst. eurų.
Anot Kazlų Rūdos urėdo Lino Bužinsko, jo vadovaujamos urėdijos kolektyvas yra lankęsis ir kituose kraštuose – Lenkijos, Latvijos miestuose.
„Metų pradžioje, paskirsčius pinigus, darbuotojai renkasi, kur nori keliauti – tam tikras procentas darbuotojų turi pasisakyti už kelionę“, – teigia L.Bužinskas.
Tuo metu Biržų miškų urėdijoje kelionių kryptį lemia ne kolektyvo norai, o turimi finansai.
„Mes keliones renkamės tokias, kad net valytojos nenuskriaustume, kad galėtų važiuoti visi, kurie nori, kad nereikėtų prisidėti savo lėšomis, nes vienas gali prisidėti, kitas – ne“, – pasakoja urėdas Romanas Gaudiešius.
Mes keliones renkamės tokias, kad net valytojos nenuskriaustume, kad galėtų važiuoti visi, kurie nori, kad nereikėtų prisidėti savo lėšomis, nes vienas gali prisidėti, kitas – ne.
Kadangi keliaujantieji atostogoms neišleidžia nei cento, turistų netrūksta. R.Gaudiešiaus teigimu, į tokias išvykas visada važiuoja mažiausiai 40 žmonių.
„Tie pinigai darbuotojams yra kaip paskatinimas. Jeigu [įmonę valdytų] savininkas, tai, žinoma, susidėtų į kišenę“, – mano kartu su kolektyvu į tokias keliones vykstantis urėdas.
Švenčionėlių miškų urėdijos vadovas Nauris Jotautas, remdamasis Kolektyvine urėdijos sutartimi, teigia analogiškose kelionėse nedalyvaujantis, o tai reiškia, kad praėjusių metų rugpjūtį 35 jo prižiūrimos urėdijos darbuotojai į Vokietijos Hanzos miestus ir Riugeno salą vyko be jo. Kelionė urėdijai kainavo 7,6 tūkst. eurų.
„Šiose kelionėse dalyvauja visi norintys į kelionę vykti miškų urėdijos darbuotojai, nepriklausomai nuo užimamų pareigų, išskyrus miškų urėdą ir vyriausiąjį buhalterį. Vykstama ilgaisiais savaitgaliais, poilsio ir švenčių dienomis, taip pat darbuotojų atostogų metu“, – oficialiame atsakyme rašo N.Jotautas.
Urėdas: keliauja visi
Ignaliniečiai savo kelionėms rinkosi kaimynines šalis – 2015-ųjų liepą riedėjo į Baltarusiją, 2016-ųjų rugpjūtį – į Lenkiją. Darbuotojai nakvojo trijų žvaigždučių viešbučiuose, dalyvavo ekskursijose. Pirmajai kelionei Ignalinos miškų urėdija skyrė 5,5 tūkst. eurų be PVM, antrajai – 3,2 tūkst. eurų.
Urėdijos vadovas Alfredas Aškelėnas šių išvykų priežastį argumentavo teigdamas, kad analogiškas keliones organizuoja kiekvienos urėdijos darbuotojai.
„Tarp kitko mūsų urėdijos [kelionėms] skirta suma buvo mažiausia“, – aiškina jis.
Anot urėdo, jis bei darbuotojai apmokėdami kelionę prisidėjo ir savo lėšomis.
„Pašaliniai žmonės prisidėjo patys“, – priduria A.Aškelėnas.
Kovą Seimas ketina svarstyti Aplinkos ministerijos siūlomus Miškų įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos 42 miškų urėdijos būtų sujungtos į vieną valstybės įmonę „Lietuvos valstybiniai miškai“, būtų nustatytos naujos šios įmonės funkcijos.
Pagal naują įstatymo redakciją, Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos būtų likviduota, o pagrindinės jos funkcijos atitektų Aplinkos ministerijai.
