Šalies vadovo patarėja Asta Skaisgirytė anksčiau šią savaitę pareiškė, kad tiriant galimą D. Matulionio nusižengimą tyrimo komisija buvo sukurta, priešingai nei E. Bajarūno atveju.
Vis dėlto ministerija BNS nurodo, kad „abu atvejai skiriasi dėl skirtingų teisinių santykių, kuriems taikytini skirtingi teisės aktai ir skirtingos procedūros“.
„D. Matulionio atveju tiriamas galimas instrukcijų nesilaikymas, kas vertintina kaip galimas tarnybinis nusižengimas, todėl ir pradėta tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūra, kuri turėtų būti baigta lapkričio pradžioje“, – sakė URM kanclerė kanclerė Inga Černiuk.
„E. Bajarūno atvejis kitoks pagal savo esmę – darbuotojai skundėsi dėl mobingo (psichologinio smurto) apraiškų, todėl jo atveju taikytos Smurto prevencijos ir lygių galimybių tvarkoje nustatytos tyrimo procedūros, kurios numato pranešėjų apsaugą“, – pridūrė ji.
Ambasadorius Jungtinėje Karalystėje E. Bajarūnas yra sulaukęs atstovybės Londone darbuotojų kaltinimų dėl netinkamo elgesio, prastų darbo sąlygų. Situaciją ambasadoje įvertino URM Generalinė inspekcija, kuri rekomendavo spręsti jo tinkamumo toliau eiti pareigas.
Spalio viduryje užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sustabdė ambasadoriaus funkcijas ir iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms. Prezidentas šį sprendimą pavadino pusiniu ir pažymėjo, kad jis nieko nesprendžia, o diplomatinę atstovybę mažiausiai pusmečiui palieka be vadovo.
G. Nausėda taip pat ragina atlikti tarnybinį patikrinimą.
Tuo metu tyrimas dėl Lietuvos atstovo NATO D. Matulionio pradėtas dėl to, jog šis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla susilpninti Lietuvos derybines pozicijas NATO viršūnių susitikime Vilniuje.
