URM šiuo metu rengiamos Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisos. Į siūlomų pakeitimų paketą ketinama įtraukti ir rentų tarnybą baigusiems diplomatams klausimą.
Jei tam pritars Vyriausybė, galutinį sprendimą turės priimti Seimas. Tačiau siekiama numatyti, kad tokios rentos atsirastų jau kitąmet.
Trys argumentai
URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovų teigimu, yra keli argumentai, kodėl norima numatyti rentas tarnybą baigusiems diplomatams.
„Pirma, šiuo metu esame vienintelė statutinė tarnyba, neįtraukta į valstybinių pensijų sistemą. Kadangi mūsų tarnyba maža ir numatomos išlaidos taip pat ne itin didelės, taip pat pagal galiojančius įstatymus renta jau skirta 1940–1990 metais Lietuvos Respublikai atstovavusiems diplomatams, manome, kad buvusiems diplomatams tikslingiau skirti ne valstybinę pensiją, o rentą“, – aiškino jie.
Manome, kad buvusiems diplomatams tikslingiau skirti ne valstybinę pensiją, o rentą.
URM nurodo, kad susiduriama su socialinio teisingumo klausimais, kuriuos kelia socialiniai partneriai – darbuotojus atstovaujančios organizacijos.
„Pavyzdžiui, jei sutuoktinių pora visą gyvenimą dirba ir sėkmingai daro karjerą Lietuvoje, sulaukę senatvės jie abu gautų visavertes pensijas. Bet diplomato šeimoje vienas sutuoktinių nuolat priverstas nutraukti savo karjerą, lydėti šeimą į užsienį, o grįžus – ieškotis darbo iš naujo. Sulaukęs senatvės toks sutuoktinis gautų labai mažą pensiją. Ar tai motyvuoja sutuoktinius, stiprina mūsų diplomatų šeimas? Vargu“, – sakė URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai.
Trečias pateikiamas argumentas – pokyčiai šiuolaikinėje darbo rinkoje.
Teigiama, kad keisti darbą kas kelerius metus tampa norma, jaunoji karta savaip supranta savirealizacijos iššūkius.
Tuo metu diplomatinėje tarnyboje reikalingas stabilumas ir ilgalaikis įsipareigojimas, nes tik taip kaupiami profesiniai įgūdžiai, kuriamas kontaktų tinklas.
„Nepamirškime, kad diplomatams patikima dirbti su valstybės paslaptimis. Rentos įvedimas padidintų diplomatinės tarnybos patrauklumą, motyvuotų darbuotoją joje likti ilgesnį laikotarpį“, – pabrėžė URM atstovai.
Rentos įvedimas padidintų diplomatinės tarnybos patrauklumą, motyvuotų darbuotoją joje likti ilgesnį laikotarpį.
Pirmaisiais metais reikėtų 46 tūkst. eurų
URM svarstoma, kad rentas galėtų gauti asmenys, diplomatinėje tarnyboje ištarnavę 20 ir daugiau metų, pagal įstatymą išlaikę diplomatinį rangą iki gyvos galvos ir į pensiją išėję iš diplomatinės tarnybos.
„Pagal vieną realiausių siūlymų, renta sudarytų 0,5 priedo už diplomatinį rangą, su kuriuo išeinama į pensiją. Preliminariais skaičiavimais, 2021 metais tai kainuotų 46,4 tūkst. eurų per metus, jei pataisos įsigaliotų sausio 1 dieną, arba 23,2 tūkst. eurų, jei nuo liepos 1 dienos. 2025 metais ši suma pasiektų 157,1 tūkst. eurų. Bet skaičiavimai dar turės būti tikslinami, kadangi reikia įvertinti daug aplinkybių“, – aiškino URM Informacijos stebėjimo ir žiniasklaidos skyriaus atstovai.
Preliminariu vertinimu, iki 2025 metų rentas galėtų gauti apie 50 diplomatų.
Ambasadorių, priklausomai nuo darbo stažo, vidutinis išmokėtas darbo užmokestis sudaro apie 1996 eurus per mėnesį. Kitų diplomatų – nuo 962 eurų (atašė) iki 1685 eurų (ministras patarėjas) per mėnesį.
Išlygintų netolygumus
URM kancleris Laimonas Talat-Kelpša anksčiau 15min yra sakęs, kad šeimoje, kur dirba abu sutuoktiniai, jie abu tolygiai kaupia pajamas ir užsidirba pensiją.
Diplomato sutuoktinis, anot jo, visą laiką dalyvauja šeimos gyvenime, tačiau pajamų gauna labai mažai.
„Todėl abiem sutuoktiniams pasitraukus į pensiją reikia gyventi praktiškai tik iš vieno sukauptos pensijos. Kad išlygintumėme tą netolygumą, galbūt išėjus į pensiją diplomatui tas turėtas diplomatinis rangas galėtų likti kaip jo savotiška renta. Tas klausimas, be abejo, turės sulaukti ir politinio pritarimo, bet mes pasiruošę šituo keliu judėti“, – kalbėjo L.Talat-Kelpša.
Tas klausimas, be abejo, turės sulaukti ir politinio pritarimo, bet mes pasiruošę šituo keliu judėti.
Investicija į diplomatiją atsiperka
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) vicepirmininkas Egidijus Vareikis aiškino, kad pats yra diplomatas, todėl žino visas sistemos plonybes.
Pasak jo, ne dėl blogos valios, bet diplomatija yra atsidūrusi sudėtingoje padėtyje: diplomatų darbas apmokamas prastai, socialinės garantijos jų šeimoms yra nedidelės.
„Šiaip profesija – prestižinė, bet finansiškai tai apmokama mažai. Mes, aš asmeniškai visą laiką stengiamės asignavimus diplomatinei tarnybai ir išeinant iš to visiems kitiems dalykams pakelti. Bet jūs žinote, kaip mūsų valstybėje visada atsiranda kitokių prioritetų. Šiuo metu susidarė tokia situacija, kad, žinote, mes prieš 25–30 metų priėmėme į tarnybą labai daug jaunų žmonių. Kai kurie jų dar nepaseno, kai kurie jau ruošiasi į pensiją išeiti. Taip ir susidaro tokia problema“, – komentavo Seimo URK pirmininko pavaduotojas.
Šiaip profesija – prestižinė, bet finansiškai tai apmokama mažai.
Todėl E.Vareikis teigė, kad remia siūlymą dėl rentų tarnybą baigusiems diplomatams.
Parlamentaras priminė, kad URM yra mažiausiai finansuojama ministerija.
Pasak jo, nė viena valstybė tikriausiai negali pasigirti tuo, kad pinigų turi visiems ir daug.
„Mano visada yra toks mąstymas, kad investicija į diplomatiją atsiperka. Bet ji atsiperka ne iš karto, po keleto metų. Dažnai sakau, kad pasižiūrėkime į tokias šalis kaip Švedija ar Suomija, kurios savo laiku investavo į diplomatiją. Jos yra prestižinės šalys šiandien“, – akcentavo jis.
Mano visada yra toks mąstymas, kad investicija į diplomatiją atsiperka.
