Ministerija tai siūlo Vyriausybei svarstyti kartu su Migracijos departamento teikiamais pilietybės dokumentų rengimo tvarkos pakeitimais, motyvuodama, kad taip Pietų Amerikoje ar Afrikoje gyvenantys išeivių iš Lietuvos palikuonys būtų skatinami „atkurti, užmegzti ir puoselėti ryšius su valstybe“.
Tam pritaria ir Migracijos departamentas.
Kaip nurodo Užsienio reikalų ministerija, nuo sausio įsigalioję Pilietybės įstatymo pakeitimai leidžia užsienyje gyvenantiems asmenims pateikti įvairius prašymus dėl Lietuvos pilietybės asmeniškai, per diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, o šios įvairius dokumentus teikia per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS.
URM siūlo, kad prašymai dėl pilietybės atkūrimo galėtų būti teikiami tik per Migracijos departamentą, fiziškai atvykus į Lietuvą. Tą pačią tvarką siūloma nustatyti asmenims, kuriems Lietuvos pilietybė buvo atkurta ar suteikta natūralizacijos tvarka ir kurie po to jos neteko.
„Pietų Amerikos ir Afrikos valstybėse dirbantys konsuliniai pareigūnai teigia, kad Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prašymą teikiantys asmenys labai dažnai prisipažįsta, kad nėra buvę Lietuvoje ir neplanuoja ten vykti, jokių sąsajų su Lietuva neieško ir šia šalimi nesidomi, o pagrindinė paskata atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę jiems yra Lietuvos Respublikos paso gavimas dėl jo teikiamų privilegijų keliaujant į užsienio valstybes ir jose įsikuriant, taip pat pigesnės studijos Vakarų Europoje“, – teigia URM.
Tuo metu Pietų Amerikoje gyvenantys mišrių emigrantų šeimų palikuonys, turintys teisę atkurti kelių valstybių, dažniausiai Portugalijos, Ispanijos, Italijos, pilietybę, pasak ministerijos, Lietuvos pilietybę renkasi dėl gerokai mažesnių kaštų ir greitesnio proceso.
„Turėdami tikslą paskatinti Lietuvos pilietybės atkūrimo prašymus teikiančius asmenis – vėlesnių (antros, trečios, ketvirtos kartos) emigrantų kartų palikuonis atkurti, užmegzti ir puoselėti ryšius su valstybe, kurios pilietybės pageidauja, pakartotinai siūlytume nustatyti pilietybės atkūrimo prašymų priėmimą tik Migracijos departamente, kaip tai daro kitos didelę emigraciją patyrusios Europos valstybės“, – tvirtina ministerija.
Anot jos, būtų „racionalu ir pagrįsta“ nustatyti prievolę norintiesiems atkurti pilietybę atvykti į Lietuvą, susipažinti su jos istorija ir kultūra, o tai galbūt paskatintų dalyvauti užsienio lietuvių bendruomenės veikloje.
„Manytume, kad tokia nuostata kartu būtų tinkama pagarbos Lietuvos Respublikos pilietybės institutui išraiška“, – tvirtinama rašte.
Visais kitais atvejais asmenys galėtų teikti prašymus per diplomatines atstovybes, pavyzdžiui, kai norima atsisakyti pilietybės, siekiama jos suteikimo supaprastinta tvarka, prašoma suteikti pilietybę vaikams, išduoti ar pakeisti pažymėjimą, patvirtinantį pilietybę ar įrodantį lietuvių kilmę ir pan.
Be kita ko, URM siūlo nustatyti, jog asmenys į diplomatines atstovybes teikti prašymų turėtų atvykti patys, taip pat, kad jie iš anksto turėtų Migracijos departamento patvirtinimą, jog norimi pateikti prašymai ir kiti dokumentai gali būti priimti per MIGRIS.
Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė sako, kad visas procedūras perkeliant į elektroninę erdvę, departamentas sutinka su minėtomis išimtimis.
„Iki šiol jie galėdavo teikti prašymus per advokatus ir būdami užsienyje. Yra problema, kad jie neturi ryšių su Lietuva, net nežino, kur ta Lietuva, tiesiog pasamdo advokatą, kuris už juos sutvarko reikalus, ir jie tą pasą, pavyzdžiui, Brazilijoje išsiima“, – tvirtino E. Gudzinskaitė.
„Mes tam pritarsime, tikimės, kad Vyriausybė taip pat pritars“, – pridūrė ji.
Pagal Pilietybės įstatymą, atkurti Lietuvos pilietybę turi teisę ją iki 1940-ųjų birželio 15-osios turėję asmenys, jų palikuonys, taip pat asmenys, iki 1940 metų birželio 15 dienos turėję Lietuvos pilietybę ir iki 1990 metų kovo 11 dienos ištremti ar išvykę iš Lietuvos bei jų palikuonys.