„Lietuva neturi jokių teritorinių pretenzijų nė vienai savo kaimynei ir nekelia klausimų dėl Rusijos Federacijos Kaliningrado srities statuso“, – BNS sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.
„Ši sritis yra integrali Rusijos Federacijos dalis. Tačiau Lietuva ir toliau nepripažins vienašališkų sienų pakeitimų, kaip nepripažins ir Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos bei aneksijos“, – pridūrė ji.
Tokią poziciją ministro atstovė išsakė po to, kai Rusijos žiniasklaidoje didelio dėmesio sulaukė Seimo nario L.Balsio raginimai peržiūrėti srities statusą, reaguojant į Krymo aneksiją.
Sausio 20 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje L.Balsys pareiškė, kad „Kaliningrado galiojimo laikas baigėsi“, ir pasiūlė, kad Lietuvos pareigūnai galėtų iškelti klausimą Europos Sąjungos (ES) institucijose.
Sausio 20 dieną Vilniuje vykusioje konferencijoje L.Balsys pareiškė, kad „Kaliningrado galiojimo laikas baigėsi“, ir pasiūlė, kad Lietuvos pareigūnai galėtų iškelti klausimą Europos Sąjungos (ES) institucijose.
Jis teigė, kad po Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungai ši sritis buvo perduota administruoti, kol bus pasiektas galutinis taikos susitarimas.
Šie komentarai sulaukė didelio atgarsio Rusijos žiniasklaidoje. Ji citavo politikus ir ekspertus, sakančius, kad tokioje diskusijoje gali kilti klausimai dėl Vilniaus ir Klaipėdos regionų priklausomybės Lietuvai.
Pasak R.Jakilaitienės, „Lietuva yra besąlygiškai įsipareigojusi 1975 metų Helsinkio konferencijos Baigiamajam aktui ir juo patvirtintiems 10-čiai pagrindinių tarptautinių santykių principų, tarp jų ir valstybių sienų neliečiamumo, suvereniteto teisių gerbimo ir suverenios valstybių lygybės, jėgos nenaudojimo, teritorijos vientisumo, taikaus ginčų sprendimo ir kitiems“.
„Lietuva ir Rusija 1997 metais pasirašė dvišalę sutartį dėl Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos. Šią sutartį ratifikavo abi šalys. Šiuo metu sėkmingai baigiami Lietuvos ir Rusijos valstybės sienos demarkavimo darbai“, – sakė ji.
L.Balsys BNS pirmadienį sakė manantis, kad Kaliningrado sritis galėtų tapti demilitarizuota sritimi, turinčia glaudesnius prekybinius ryšius su Europa, tačiau likti Rusijos dalimi. Jo teigimu, statuso klausimą galima kelti kaip atsvarą neteisėtai Krymo aneksijai.
„Aš nekeliu minties, kad reikia dabar iš Rusijos atimti ar užimti Kaliningrado sritį. Kai Rusija agresyviai elgiasi aneksuodama Krymą, keldama karą Ukrainoje, militarizuodama Kaliningrado sritį, galime kelti klausimą, koks dabar turėtų būti statusas“, – BNS sakė Seimo narys.
„Šita teritorija buvo 50 metų nejudinama, dabar mes galima kalbėti, ką su ja daryti. Mano manymu, tai turėtų būti demilitarizuota zona, Rusijos teritorijos zona, kuri turėtų laisvesnę prekybą ir ekonominių ryšių su Europos ekonomine erdve, žmonės galėtų laisviau keliauti po Europą“, – sakė jis.
L.Balsys nepriklauso valdančiajai daugumai. Jis išrinktas vienmandatėje apygardoje kaip neparlamentinės Lietuvos žaliųjų partijos atstovas.