„Yra principas, kurio yra laikomasi, kad jei Lukašenkos režimas nekeis savo nusikalstamo elgesio, sankcijos toliau bus plečiamos ir įvedinėjamos laipsniškai. Žinoma, dėl kiekvieno sprendimo reikės vėl susitarti, tačiau, be jokios abejonės, grėsmė didesnių, svarbesnių sankcijų, kurios galėtų paveikti ir Baltarusijos ekonomiką ar jos prieigą prie finansinių rinkų – jos yra ir tai yra papildoma spaudimo priemonė Baltarusijos režimui“, – LRT radijui pirmadienį tvirtino A.Pranckevičius.
ES Užsienio reikalų ministrai pirmadienį spręs dėl naujų bendrijos sankcijų Baltarusijai, reaguodami į migrantų krizės kurstymą šalies pasienyje su Lenkija, Lietuva bei Latvija.
Ministrai turėtų patvirtinti sankcijas oro vežėjams, kelionių agentūroms ir pareigūnams, susijusiems su migrantų gabenimu į Baltarusiją, posėdžio išvakarėse sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borellis.
A.Pranckevičius pabrėžė, kad iš viso pirminiame sąraše, dėl kurio pirmadienį diskutuos ministrai, yra „apie 30 subjektų“, sankcijos turėtų pradėti veikti per savaitę.
Viceministras taip pat pabrėžė, jog Irako, Turkijos oro linijų sprendimai atšaukti skrydžius į Minską ar nebeparduoti bilietų į Minską irakiečiams, jemeniečiams yra svarbūs, kartu tai yra „įrodymas, kad sankcijos ima veikti ir oro bendrovės keičia savo veiksmus bijodamos pasekmių“.
Kelis mėnesius su Baltarusija besiribojančias ES šalis kamuojanti įtampa dėl neteisėtos migracijos vėl išaugo praėjusią savaitę, pasienyje su Lenkija susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir daliai jų pabandžius prasiveržti pro sieną.
Baimindamasi panašaus scenarijaus, Lietuva įvedė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija ir migrantų stovyklose.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir kitos Vakarų šalys sako, kad suorganizuotu migrantų antplūdžiu Baltarusija keršija už jai įvestas sankcijas dėl susidorojimo su opozicija, ir vadina tai Minsko režimo hibridine ataka.
