Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2017 08 11

Urologas M.Manikas: apie vyriškas ligas, kuriomis dažniau susirūpina moterys

Tiek vyrai, tiek moterys savo lytine sveikata turi rūpintis nuolat. Tačiau Lietuvoje moterys pas ginekologą profilaktiškai apsilanko dažniau nei vyrai. Be to, būtent jos labiau rūpinasi partnerio lytine sveikata ir inicijuoja vizitą pas urologą. Tai pastebi Vilniaus „Kardiolitos“ klinikų gydytojas urologas Martynas Manikas.
Pora
Pora / Vida Press nuotr.

M.Maniko teigimu, vyrai, norintys gyventi pilnavertį lytinį ir seksualinį gyvenimą bei išvengti nemalonių rūpesčių, turėtų kreiptis į urologą ne tik pajutę pirmuosius nemalonius simptomus, bet ir profilaktiškai. Kokios ligos ar sutrikimai vyrams pasireiškia dažniausiai, ir kokia yra jų prevencija?

Sumažėjęs vaisingumas

Urologinės vyrų ligos pasireiškia nuo tam tikro amžiaus. Jas galima suskirstyti į keturias amžiaus grupes: 1) iki 30–ies, 2) nuo 30 iki 40, 3) nuo 40 iki 50, 4) nuo 50 ir daugiau metų.

PSO duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, šiandien susiduria su nevaisingumo problemomis.

„Vyrai iki 30–ies metų į urologą kreipiasi dėl ligų, kurios nebuvo pastebėtos ar išgydytos vaikystėje. Tai – anatomiškai įgimtos ligos, kaip formavimosi ydos, kurias mes sutvarkome“, – teigia M.Manikas.

Tuo tarpu vyrai nuo 30 iki 40, kurie pradeda planuoti šeimą, daug dažniau kreipiasi dėl nevaisingumo. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, beveik kas penkta pora, norinti susilaukti vaikų, šiandien susiduria su nevaisingumo problemomis.

Pasaulinės tendencijos rodo, kad vyrų spermos kokybė smarkiai prastėja – per pastaruosius 50 metų Europoje spermos kokybės rodiklis sumažėjo beveik dvigubai. „Nevaisingumo faktorius yra susijęs ir su erekcijos problema. Jeigu testosterono mažėja, atsiranda ir kiti funkcinių sutrikimų“, – papildo urologas.

Prostatos vėžys

M.Maniko teigimu, vyrams, patenkantiems į 40 – 50 metų amžiaus tarpsnį, dažniausiai pasireiškia erekcijos ir prostatos patologija. Tos pačios bėdos lydi ir vyresniame amžiuje, t. y. nuo 50, tačiau tuomet padidėja rizika susirgti prostatos vėžiu.

Moksliškai įrodyta, jog vyrams nuo 50 iki 69 metų amžiaus tarpsnyje dažniau pasireiškia vėžiniai dariniai, kaip kad moterims – gimdos kaklelio vėžys

Lietuvoje vyrams nuo 50 iki 69 (imtinai) bei vyrams nuo 45–erių, kurių tėvai ar broliai yra sirgę prostatos vėžiu, yra skirta Priešinės liaukos (prostatos) vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.

Pagal šią programą kartą per 2 metus yra atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) koncentraciją kraujyje. PSA norma visų amžiaus grupių vyrams yra 0-3ng/ml, jeigu ši norma yra viršijama, tuomet atliekamos prostatos biopsijos (procedūros metu paimamas nedidelis gabalėlis prostatos audinio).

„Moksliškai įrodyta, jog vyrams nuo 50 iki 69 metų amžiaus dažniau atsiranda vėžinių darinių, kaip kad moterims – gimdos kaklelio vėžys, – pastebi urologas. – Tuomet, kai PSA (vėžinių ląstelių egzistavimą parodantis antigenas) viršija normą, atliekame prostatos biopsiją arba magnetinį prostatos rezonansą, kuris leidžia tikslingai paimti biopsiją ir nustatyti diagnozę.“

Bendrovės nuotr. /Urologas Martynas Manikas
Bendrovės nuotr. /Urologas Martynas Manikas

Prevencinė taktika

Prevencinė diagnostika brandžiame amžiuje – ypatingai svarbi. Prostatos vėžys yra itin klastinga liga, ilgą laiką nepasireiškianti jokiais simptomais.

„Pasireiškę pirmieji simptomai, tokie kaip šlapinimosi sutrikimai, skausmingas šlapinimasis byloja, jog liga gali būti pažengusi“, – atkreipia dėmesį gydytojas.

Remdamasis kitų šalių praktika, M.Manikas pastebi, jog PSA tyrimą vertėtų atlikti bazinį, t. y. ankstyvesniame amžiuje: „Jeigu vyras, būdamas 30 – 40 metų amžiaus atsitiktinai pasidaro šį tyrimą, vėliau, kai jam sukanka 50, lengviau įvertinti pokyčius. Vienaip vertintume, jeigu pokytis būtų nuo 0,6 iki 0,8 ir kitaip – jei nuo 0,6 iki 2,99.“

Kartu gydytojas pabrėžia, jog prostatos vėžys yra paveldima liga. Vyrai, kurių tėvai ar artimi giminaičiai sirgo šia liga, turi žymiai didesnę tikimybę susirgti. Dėl šios priežasties labai svarbu profilaktiškai apsilankyti pas gydytoją bei atlikti būtinus tyrimus.

„Kalbant apie bendrinę profilaktiką, vyrams, net ir neturintiems jokių nusiskundimų, jau nuo 40–ies metų būtina bent kartą per du metus apsilankyti pas urologą. Be abejo, bendrą kraujo, šlapimo tyrimą reikėtų pasidaryti bet kartą per metus“, – teigia M.Manikas.

Vyrams, norintiems išlaikyti gerą savijautą ir lytinę energiją neabejotinai svarbi ne tik profilaktika, bet ir kasdieniniai įpročiai. Reikia laikytis subalansuotos mitybos, tinkamo poilsio režimo, aktyviai leisti laisvalaikį, judėti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs