Verdiktas: veja – tragiška
Kaip rašoma G.Eizos pranešime, Jurbarko stadiono futbolo aikštės rekonstrukcijos darbai atsiėjo 1 117 161,61 Lt, pagalbinio pastato rekonstrukcija – 34 520 Lt, pagalbinio pastato priestato statybos darbai – 1 399 446,51 Lt, informacinis stendas – 5000 Lt, nuolatinis aiškinamasis stendas – 3000 Lt. Išleisti beveik 3 mln. litų, o stadionas netinkamas naudoti.
Tai patvirtino ir LFF, nurodžiusi ne tik stadione paliktą broką, bet ir reikalavimus, kurių nesilaikė darbus atlikę rangovai. LFF Licencijavimo skyriaus vadovo Lauryno Zibolio teigimu, Jurbarko miesto stadionas netinkamas jokios Lietuvos futbolo lygos mačams ir artimiausiu metu netiks. Stadiono būklę jis įvardijo tragiška, o savivaldybės pastangas spręsti problemas – nepakankamomis.
Jurbarko miesto stadionas netinkamas jokios Lietuvos futbolo lygos mačams.
Dar rugpjūčio 14 d. Jurbarko raj. savivaldybei LFF pateikė išvadas, kuriose nurodomi esminiai stadiono trūkumai: veja nėra lygi ir plokščia, žolė nevienodai prigijusi, grunte yra akmenų – tai neužtikrina saugumo stadione. Taip pat neįrengtos teisėjų persirengimo patalpos su dušais, o įrengti atsarginių žaidėjų suolai užstoja vaizdą daugeliui žiūrovų, būtina koreguoti stogelį. Stadione nėra ir reikalaujamų 500 sėdimų vietų. Tribūnoje neįrengtos vietos žiniasklaidai. Neišplėtota ženklinimo ir nuorodų sistema. Neįrengti penki vėliavų stovai. Išvada: „Vulkanas“ žaisti Jurbarke negali.
Vicemeras: „Tai nepanašu į veją“
Jurbarko rajono savivaldybės vicemeras Saulius Lapėnas pripažino, jog problemų dėl nekokybiškai atliktos stadiono rekonstrukcijos yra. Veja, jo nuomone, nepanaši į veją. Trūkumai išryškėjo po objekto pridavimo, kuris, beje, surengtas 2015 m. vasarį.
„Nesuprantu, kodėl buvo nuspręstą objektą priduoti vasarį, kai negalima įsitikinti, ar veja prigijo. Keista ir tai, kad tuomet sprendimus priėmusi valdžia nesvarstė, ar projektas atitiks LFF stadionų infrastruktūrai keliamus reikalavimus. Be to, rekonstrukcijos darbai buvo nupirkti už mažesnę nei numatyta kainą – 2,5 mln. litų. Atlikus pirkimo procedūras imtasi pokyčių. Sezoniniam statiniui staiga buvo numatytas šildymas elektra. Neva, sutaupė, tai atsirado šildymo poreikis. Keistas sprendimas. Juk elektra brangi, o žiemą stadione nieko nevyks“, – nuomonę išsakė S.Lapėnas.
Nesuprantu, kodėl buvo nuspręstą objektą priduoti vasarį, kai negalima įsitikinti, ar veja prigijo.
Vyras patikino, jog jam šiandien sunku atsakyti į klausimus, nes dabartinė valdžia paprasčiausiai tapo ankstesniosios sprendimų įkaitais. Pateisinti pirmtakų padarytas klaidas – nelengva.
Po rinkimų perėmę projektą, naujieji valdininkai sudarė darbo grupę, kuri aiškinasi situaciją, sprendžia, kam perduoti stadiono eksploataciją. Išvados turi būti pateiktos iki spalio 1 d.
„Pagal ES aktus, keisti projekto negalima penkerius metus. Tačiau jį baigus įgyvendinti, jei bus paruošti argumentuoti pasiūlymai gerinti sąlygas, būtų galima sutarti dėl pokyčių. LFF nurodytus reikalavimus tikrai įmanoma patenkinti“, – patikino vicemeras.
Maskuoja, o ne taiso
Liepos 14 d. Jurbarko raj. savivaldybės, Kūno kultūros ir sporto centro atstovai bei rangovo UAB „Statybos ritmas“ generalinis direktorius Gintaras Valutis pasirašė „Nekokybiškai atliktų darbų šalinimo aktą“, kuriame numatyti konkretūs darbai, jų vykdytojai ir darbų atlikimo datos. Vejos išlyginimo, atsėjimo, tręšimo darbus ir laistymo įrangos įsigijimo kaštus prisižadėjo padengti UAB „Statybos ritmas“.
„Vulkano“ trenerio R.Norkaus teigimu, laistymo sistema įsigyta tik prieš savaitę, o visi bandymai taisyti prastą vejos būklę primena labiau ne trūkumų šalinimą, o jų maskavimą.
Visi bandymai taisyti prastą vejos būklę primena labiau ne trūkumų šalinimą, o jų maskavimą.
Susisiekti su rangovo „Statybos ritmas“ generaliniu direktoriumi nepavyko. Kiti įmonės atstovai komentuoti atsisakė.
Teks daugiau investuoti
Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktorė Vida Rekešienė informavo, jog laikinai stadiono priežiūra paskirta Kūno kultūros ir sporto centrui. Anot jos, po pridavimo buvo bandoma tvarkyti veją, bet veltui.
„Be papildomų investicijų neapsieisime. Jas reiks numatyti kitų metų biudžete. Pirmiausia imsimės vejos sutvarkymo darbų. Juk ji svarbiausia sportininkams. Tam prireiks apie 20 tūkst. eurų. Vyks derybos ir su rangovu. Jis taip pat įsipareigojo prisidėti“, – teigė administracijos direktorė.
Dabar Jurbarkas turi tokį stadioną, kokio nenori.
V.Rekešienės teigimu, dabar Jurbarkas turi tokį stadioną, kokio nenori. Klaidingi sprendimai buvo priimti jau projektavimo metu. Nuo pradžių buvo aišku, kad jis neatitiks daugelio reikalavimų. Nors projektą galima buvo taisyti iki darbų pridavimo, to nebuvo daroma.
„ES už suteiktą paramą turėsime atsiskaityti iki rugsėjo 30 d. Manau, nepavyks. Teks daug ką taisyti, papildomai investuoti“, – patikino V.Rekešienė.
