Lietuvos apeliacinis teismas sustabdė šios bylos nagrinėjimą ir prašo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinti, ar Baudžiamojo kodekso normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Teismo abejonės kilo dėl Baudžiamojo kodekso (BK) normų, numatančių atsakomybę už genocidą. 1992 m. galiojusi BK norma atitiko 1948 m. Jungtinių Tautų organizacijos konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Lietuvos Respublika yra ratifikavusi šią konvenciją; Konvencija yra Lietuvos teisinė sistemos dalis.
Tačiau įstatymų leidėjas 1998 m. pakeitė BK, į šią normą įtraukdamas papildomus du elementus (kurių, beje, nėra minėtoje Konvencijoje), numatančius atsakomybę už asmenų, priklausančių socialinei ir politinei grupėms (konkrečiai, pasipriešinimo kovotojams), naikinimą. Pagal anksčiau galiojusią redakciją V.Vasiliauskas nebūtų persekiojamas, tačiau po 1998 m. pataisų atsirado teisinis pagrindas jį persekioti už Lietuvos partizanų naikinimą.
Teismui kilo abejonių, ar dabartinės BK normos, nustatančios platesnę negu anksčiau atsakomybę už genocido vykdymą, neprieštarauja konstitucinės teisinės valstybės principams ir tam tikriems Konstitucijos straipsniams. Teismas pabrėžia, kad iki 1998 m. pataisų V.Vasiliauskas nebuvo persekiojamas, nes nebuvo teisinio pagrindo tai daryti.
Primename, kad garbaus amžiaus vyriškis 2011 m. birželio 9 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl genocido ir nuteistas 4 metams laisvės atėmimo, tačiau dėl sveikatos būklės nuo bausmės buvo atleistas.
Apeliaciniam teismui skundus yra įteikęs ir pats nuteistasis V.Vasiliauskas, ir Prokuratūra.
Prokuratūros atstovai neprieštaravo Lietuvos apeliacinio teismo kreipimuisi į LR KT.
