„Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – sako R. Augustinavičius.
Archeologinių vertybių vietos skelbiamos viešai
R. Augustinavičius paneigia paplitusią nuomonę, kad juodąja archeologija užsiima buvę istorikai ar archeologai arba bent šiuos mokslus baigę asmenys. Jo teigimu, tokių atvejų Lietuvoje nėra pasitaikę.
„Dažniausiai tai būna asmenys, kurie domisi istorija, archeologija, bet per savo karštą domėjimąsi dėl ekonominių priežasčių ar dėl azarto nueina neteisingu keliu ir pradeda vykdyti nelegalius kasinėjimus, prekiauti archeologiniais radiniais“, – sako R. Augustinavičius.
Jis pripažįsta, kad nelegalius kasinėjimus norintiems atlikti asmenims surasti archeologinių kasinėjimų vietas nėra itin sudėtinga. Pagal Lietuvos įstatymus, kultūros vertybių registras yra viešas – visos archeologinės vietos nurodytos Kultūros paveldo departamento internetinėje svetainėje.
„Viešumas turėtų tarnauti, atgrasyti žmones statyti pastatus be archeologinių tyrimų, nevykdyti juodosios archeologijos, bet turime priešingą rezultatą. Žmonės žino [archeologines vietas – LRT.lt] ir nesilaiko teisės aktų reikalavimų“, – pastebi R. Augutinavičius.
Juodiesiems archeologams – kalėjimas ir bauda
Nelegalius archeologinius kasinėjimus vykdę asmenys pirmą kartą Lietuvoje nubausti tik 2013 m. Nusikaltimas buvo įvykdytas 2009 m. Nusikaltėliams skirta įkalinimo bausmė ir nurodyta atlyginti valstybei padarytą žalą – 143 tūkst. eurų.
„Taip, 2009 m. Klaipėdos teritorinis padalinys sulaikė asmenis, nelegaliai kasinėjančius Apuolės kapinyne. Šiandien turime tokią teisinę sistemą, kad bylos nagrinėjamos gana ilgai. 2014 m. pabaigoje, po penkerių metų, įsiteisėjo [šios bylos – LRT.lt] nuosprendžiai“, – pabrėžia R. Augustinavičius.
Ekspertas įvardija, kad pagrindinė tokių kasinėtojų padaroma žala – pavagiama istorija. Anot R. Augustinavičiaus, radiniai yra pagrindiniai istoriniai šaltiniai. Nustatę radinių datavimą, tipologiją ir kitus istorinius aspektus, istorikai gali nustatyti, kas buvo būdinga skirtingiems istoriniams laikotarpiams Lietuvoje.
„Ši prarasta informacija – neišmatuojama. Paprastai Kultūros paveldo departamentas, taikydamas žalos skaičiavimo arba nuostolių paskaičiavimo metodiką, laikosi esminės nuostatos, kad žala yra lygi archeologinių tyrimų kainai, t. y., kiek būtų reikėję investuoti į tyrimus, kad būtų gauta tokia pati informacija, kuri yra pavogta“, – aiškina R. Augustinavičius.
Reaguojama į visus pranešimus
Eksperto pastebėjimu, juodąja archeologija dažnai užsiima bedarbiai arba asmenys, gaunantys mažas pajamas. LRT Radijo pašnekovas neslepia, kad tokios veiklos atlygis itin didelis, dažnai –gerokai viršijantis daugelio žmonių atlyginimą.
Juodąja archeologija dažnai užsiima bedarbiai arba asmenys, gaunantys mažas pajamas.
„Tai – viena iš pelningiausių nusikalstamų veiklų rūšių. Pagal JTO ataskaitą, po prekybos ginklais, narkotikais ir žmonėmis, ketvirtoje vietoje – nelegali prekyba antikvariniais daiktais“, – tvirtina R. Augustinavičius.
Paveldosaugininkas ragina, pastebėjus asmenis, galimai užsiimančius juodąja archeologija, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112. R. Augustinavičius tikina, kad net tuo atveju, jei paaiškės, jog kasinėjimai vykdomi teisėtai, skambutis nebus laikomas melagingu pranešimu.